Vyriausybė krašto apsaugos finansavimą siūlo didinti nuo 873 mln. eurų šiemet iki 948 mln. eurų kitąmet. Pagal ekonomines prognozes, ši suma turėtų sudaryti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto.
Valstybės gynimo taryba šiemet pavasarį sutarė, kad gynybos finansavimas kitąmet turėtų siekti 2,05 proc.
S. Skvernelis sako, kad santykiniai skaičiai skiriasi dėl to, kad ekonomikos augimas numatomas didesnis nei prognozuota anksčiau.
„Geriau ne procentą turėti fiksuotą, bet gauti tuos pačius fiksuotus pinigus (...). Gynybos finansavimas bus užtikrintas tokia apimtimi, kokia esame įsipareigoję padaryti“, – žurnalistams antradienį Vyriausybėje sakė premjeras.
Jis teigė, kad Valstybės gynimo taryba yra „patariamas organas, kuris neturi sprendimo galios“.
Premjeras taip pat sukritikavo prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti įstatymą, kuris būtų atvėręs galimybes Vyriausybei skolintis tiek gynybos biudžetui, tiek valdančiosios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos finansavimui.
Vyriausybė svarstė prie šių metų gynybos biudžeto pridėti 18 mln. eurų, kad būtų pasiektas NATO rodiklis gynybai skirti 2 proc. BVP.
„Nereikėjo vetuoti biudžeto įstatymo. Nebūtų veto, tai šiemet būtų pakankamai ženkliai augančios lėšos“, – pareiškė S. Skvernelis.
Vetavusi įstatymą, prezidentė pasiūlė šiemet leisti skolintis tik gynybos biudžetui, o socdarbiečių finansavimą numatyti kitų metų valstybės biudžete.
Antradienį per diskusiją Seime prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė pareiškė, kad numatomas biudžetas neatitinka Valstybės gynimo tarybos sprendimo.
„Tenka apgailestauti, kad būsimas 2019 metų biudžetas neatitinka Valstybės gynimo tarybos raidės ir dvasios. Trūksta gerų 17 mln. iki 2,05 proc. pagal rudens prognozę. Išėjo kaip išėjo. Nežinau, ar dar gali atsirasti valios tą biudžetą didinti“, – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė Ž. Šatūnienė.
