Pernai metų pabaigoje baigusi darbą Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, pirmosios koronaviruso bangos metu svarbius vaidmenis vaidinusios ministerijos ir kitos institucijos parengė pandemijos pradžios valdymo apžvalgą „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinė“. Joje – įžvalgos, kaip Vyriausybei sekėsi valdyti valstybei iškilusią grėsmę, kokių klaidų buvo padaryta ir iš ko būtų galima pasimokyti.
Leidinyje pirmoji koronaviruso banga vertinama kaip suvaldyta puikiai: „Mūsų šalis viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kuri laiku užkardė ligos plitimą ir neleido įsisiūbuoti epidemijai bei padaryti ženklių nuostolių visuomenei.“
Nurodoma, kad pagal nustatytų viruso atvejų skaičių 100 tūkst. gyventojų tarp Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) kartu su Jungtine Karalyste, pernai metų gegužės duomenimis, Lietuva pateko į mažiausią atvejų skaičių turinčių šalių dešimtuką.
Pagal fiksuotų mirčių nuo Covid-19 skaičių, Lietuva pernai pavasarį taip pat buvo tarp dešimties mažiausiai mirčių atvejų turinčių valstybių minėtoje grupėje.
Kaip pirmoji banga leidinyje išskiriamas laikotarpis nuo 2020-ųjų vasario 28-osios, kai Lietuvoje buvo patvirtintas pirmasis viruso atvejis iki pernia metų rugpjūčio 1-osios.
Išskyrė 5 efektyviausias karantino priemones
Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas kovo 16-ąją. Sprendimą šalyje įvesti karantino režimą lėmė tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar sausio 30 d. paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją dėl koronaviruso protrūkio, o kovo 11-ąją viruso protrūkis buvo paskelbtas pandemija.
Ribotas judėjimas
Įvedus karantiną šalyje buvo apribotas judėjimas per Lietuvos sienas ir šalies viduje. Uždrausta užsieniečiams atvykti į Lietuvą, sieną kirsti buvo galima per konkrečius sienos kirtimo punktus, lietuviams uždrausta išvykti iš Lietuvos, išskyrus numatytas išimtis.
Grįžusiems iš užsienio buvo taikoma privaloma dviejų savaičių saviizoliacija, draustas kruizinių laivų patekimas į Klaipėdos jūrų uostą, ribotas keliaujančių tarpmiestinio ir priemiestinio transporto maršrutais žmonių srautas.
Prekių judėjimas, asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę tranzitas per Lietuvą be būtinojo sustojimo ribojami nebuvo.
Apribota veikla
Pirmojo karantino metu taip pat buvo draudžiami visi renginiai ir susibūrimai, uždraustos kultūros, laisvalaikio, pramogų ir sporto įstaigų veiklos. Veikti dausta ir sveikatinimo paslaugų centrams, sanatorijoms, poilsio centrams. Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų veikla, joms leista veikti tik tada, jei maistą teiktų išsinešti. Taip pat nebebuvo galima teikti grožio paslaugas.
Dar apribota ne maisto prekių parduotuvių, turgaviečių veikla. Internetinė prekyba neribota. Rekomenduota vengti atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Veikti negalėjo lošimo namai ir lošimo automatai, uždrausta lankyti nuteistuosius ir suimtuosius. Viešojo sektoriaus įstaigų, insitucijų ar jo valdomų įmonių klientai galėjo būti aptarnaujami tik nuotoliniu būdu, išskyrus tam tikras išimtis.
Taip pat buvo apribotas švietimo įstaigų, dienos ir užimtumo centrų veikla – ugdymo procesą leista vykdyti tik nuotoliniu būdu.
Keitėsi sveikatos priežiūros įstaigų veikla
Įvedus karantiną, stipriai pasikeitė sveikatos priežiūros įstaigų veikla – buvo imti reguliuoti pacientų srautai, kitaip paskirstyti ištekliai.
Buvo atidėtos planinės operacijos, hospitalizacijos, ribotos reabilitacinės paslaugos išskyrus paslaugas ir pagalbą, kurių nesuteikus stipriai pablogėtų paciento būklė arba paslaugų nesuteikimas lemtų paciento neįgalumą.
Ligoninėse drausta lankyti pacientus, išskyrus terminalinės būklės asmenis ir vaikus iki 14 metų, jei tai leido gydytojas.
Vaistų ir medicinos pagalbos priemonės buvo išrašomos nuotoliniu būdu, šitaip vyko ir konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistais, tyrimų skyrimas, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas ar pratęsimas.
Buvo atidėtos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos, profilaktiniai patikrinimai ir prevencinių programų vykdymas. Taip pat atidėtos odontologijos paslaugos, išskyrus būtinus atvejus.
Valdant pacientų srautus, perorganizuoti planiniai skiepijimai, taip pat vaistinių veikla.
Iš visų aukščiau išvardytų taikytų karantino ribojimų, kaip efektyviausias ir sėkmingiausiai įgyvendintas, kadenciją baigusi Vyriausybė išskyrė šias: atvykstančiųjų iš COVID-19 paveiktų šalių ribojimas, visuotinis asmens apsaugos priemonių naudojimas, ligoninių ir slaugos įstaigų pacientų srautų valdymas, masinių renginių ribojimai bei darbo ir ugdymo organizavimas nuotoliniu būdu.
Tačiau atmintinėje neslepiama – kelias nebuvo vien tik rožėmis klotas, o tuo labiau ir ne visi priimti sprendimai pasiteisino. Pirmosios bangos valdymo metu susidurta ir su nemažai sunkumų, yra pamokų, kurias reikėtų išmokti.
Perorganizuojant sveikatos priežiūros įstaigas susidurta su iššūkiais
Jau pernai kovo 4-ąją visa stacionarinė sveikatos priežiūros sistema buvo perorganizuota. Sergančiųjų COVID-19 gydymas buvo pradėtas organizuoti klasterių modeliu, tai reiškia, kad šie pacientai buvo gydomi penkiose didžiausiose šalies ligoninėse.
COVID-19 pacientus gydė Santaros klinikos, Kauno klinikos, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Nors atmintinėje rašoma, kad toks perorganizavimas turėjo nemažai pliusų, vis dėlto pripažįstama, kad susidurta su nemažai sunkumų.
„Tiek organizuojančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, tiek jų veikimo teritorijoje esančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos paslaugas COVID-19 pacientams ir ne COVID-19 pacientams, susidūrė su iššūkiais dėl paslaugų organizavimo infekcijos piko metu, perskirstant personalą, įsigyjant asmens sveikatos apsaugos priemones, reikalingą medicinos įrangą, organizuojant personalo mokymus, užtikrinant griežtus infekcijų kontrolės reikalavimus“, – nurodoma darbą jau baigusios Vyriausybės atmintinėje.
Augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kovo 23-ąją Lietuvoje duris atvėrė karščiavimo klinikos. Jose buvo teikiamos ambulatorinės paslaugos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomais besiskundžiantiems pacientams.
Į karščiavimo klinikas buvo registruojami šeimos gydytojo siuntimą turintys asmenys, atvykę jie buvo tiriami ir prireikus gydomi ar pervežami į ligoninę stacionariam gydymui.
Dėl karščiavimo klinikų taip pat patirta tam tikrų sunkumų.
„Steigiant savivaldybėse karščiavimo klinikas, reikėjo greitai persiorientuoti ir sutelkti žmogiškuosius bei medicininių priemonių išteklius. Vėliau, sumažėjus pandemijos mastui, sumažėjo ir karščiavimo klinikų poreikis, tad savivaldybėms pasiūlyta palikti tik po vieną kliniką regione.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms atnaujinus darbą, savivaldybėms vėl iškilo problemų dėl patalpų, žmogiškųjų išteklių, įrangos. Kai kuriose savivaldybėse karščiavimo klinikos buvo įsikūrusios pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, todėl, jiems atnaujinus darbą, galimybė vykdyti veiklą karščiavimo klinikoms sumažėjo. Gydytojai turėjo grįžti į savo pagrindinę darbo vietą, diagnostinė įranga buvo grąžinama savininkams“, – rašoma atmintinėje.
Testų organizavimas buvo sudėtingas
Kaip skelbiama dabar ir kaip skelbta tada, testavimas – pagrindinis viruso sekimo būdas. Tačiau vos pandemijai žengus į Lietuvą, pirmiausia COVID-19 testus galėjo darytis tik tie asmenys, turintys ligos simptomų. Nusprendus testavimo apimtis plėsti ir gyventojus testuoti profilaktiškai, pastebėta, kad veikiančių laboratorijų pajėgumų šaliai neužtenka, reikia didinti testavimo apimtis.
„Jau kovo pradžioje paaiškėjo, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija negalės atlikti visų reikiamų tyrimų, nes daugėjant šalių, iš kurių atvykę asmenys turi būti tiriami, reikėjo atlikti vis daugiau ir daugiau tyrimų. Pirmiausia papildomus tyrimus pradėjo atlikti didžiųjų ligoninių – Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos), VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės – laboratorijos. Tačiau jose trūko reagentų, aparatūros, molekulinių tyrimų specialistų“, – rašoma leidinyje.
Trūkstant sveikatos sistemoje veikiančių laboratorijų pajėgumų, pradėta ieškoti kitų valstybinių institucijų laboratorijų.
„Pirmiausiai prisijungė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vėliau – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorija. Prie laboratorijų tinklo prisijungusios privačios laboratorijos labai reikšmingai padėjo užtikrinti intensyvų testavimą“, – nurodoma.
Kad darbas būtų efektyvus, reikėjo užtikrinti ne tik pakankamą specialistų ar darbo priemonių kiekį, bet ir sklandų darbo procesą veikiančiose laboratorijose. Kai kuriose laboratorijose suorganizavus darbą pamainomis, tyrimų atlikimo apimtys padidėjo.
Buvo nurodyta užtikrinti, kad pacientai testų atsakymus gautų kuo greičiau todėl Nacionaliniam kraujo centrui buvo pavesta koordinuoti laboratorijų darbą ir laiku paskirstyti ėminius tarp laboratorijų.
„Perėmę ėminių logistiką, Kraujo centro darbuotojai atliko svarbią koordinatorių funkciją, ir laikas nuo testo padarymo iki ištyrimo laboratorijoje sutrumpėjo iki 24 val. Toks operatyvumas sudarė sąlygas itin greitai reaguoti į židinius. Tyrimų laboratorijų darbas vyko 24/7 režimu, pagal besikeitusį poreikį tyrimų apimtys buvo didinamos ar mažinamos“, – rašoma „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinėje“.
Užtikrinus sklandų simptominių atvejų testavimą, buvo pereita prie besimptomių asmenų tyrimų. Pirmiausia prevenciniai testai buvo atliekami visiems iš užsienio grįžusiems asmenims. Vyriausybės leidinys nurodo, kad „Neturint patirties ir aprašytos prevencinių tyrimų praktikos, prevencinių tyrimų organizavimo procesas buvo gana sudėtingas.“
Vėliau profilaktiniai tyrimai imti atlikti slaugos ir globos įstaigose, testuoti medicinos įstaigų darbuotojai, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir kiti asmenys, kurių veikla laikyta svarbia stabdant viruso plitimą Lietuvoje.
„Lietuvoje balandžio–gegužės mėn. buvo atliekama ir po 8000 testų per dieną. Pagal testavimo apimtį (tyrimų skaičių 1 tūkst. gyventojų) Lietuva buvo tarp lyderių pasaulyje ir dabar lyderiaujame Eurpoje. Mažėjant atvejų skaičiui šalyje, buvo sumažinta ir testavimo apimtis, didesnį dėmesį skiriant didelės rizikos savivaldybėms“, – rašoma atmintinėje.
Nurodoma, kad išaugusioms testavimo apimtims teigiamos įtakos turėjo privačių laboratorijų įtarukimas į procesą, virusologinių laboratorijų įsteigimas, ėminių logistikos perdavimas Kraujo centrui, centralizuotas reagentų pirkimas, prevencinis medicinos personalo testavimas, karščiavimo klinikų, mobiliųjų punktų ir 1808 linijos įsteigimas.
„Kad mobilieji punktai dirbtų sklandžiai, reikėjo iš anksto gerai suderinti šių punktų, karštosios koronaviruso linijos 1808, laboratorijų ir Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus. Pradžioje, kai trūko testų ir buvo siekiama labai plačiai testuoti tiek parvykstančius, tiek turinčius simptomų ar kontaktavusius su užsikrėtusiaisiais asmenis, kartais pritrūkdavo terpių ir tepinėlių, buvo nepakankamai sklandžiai dalijamasi informacija su savivaldybe ir mobiliuoju punktu.
Ateityje prieš darant reikšmingus testavimo strategijos pakeitimus, svarbu susitarti su visomis dalyvaujančiomis institucijomis ir patvirtinti labai aiškų algoritmą. Kadangi testavimo strategija keitėsi ne vieną kartą, ši pamoka buvo išmokta ir pritaikyta praktiškai“, – rašoma „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinėje“.
Džiaugiasi dėmesiu rizikos grupėms
Kaip nurodoma atmintinėje, koronavirusas didžiausią riziką kelia vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų turintiems asmenims. Būtent todėl pandemijos metu daugiausia dėmesio skiriama šiai grupei apsaugoti.
Pirmiausia, dėmesys skirtas globos ir slaugos įstaigoms – optimizuotas globos ir slaugos įstaigų darbas, pacientai aprūpinti apsaugos priemonėmis, pasirūpinta jų testavimu.
Nustačius pagrindines rizikas šiose įstaigose, numatytos konkrečios jų valdymo priemonės srautų valdymo, pacientų testavimo, išorinės taršos, vidinės taršos, asmens apsaugos priemonių naudojimo srityse.
Siekiant valdyti srautus, turėjo būti užtikrinta, kad iš palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių į namus būtų išrašomi pacientai, kurių būklė yra stabili ne mažiau nei penkias dienas iš eilės ir kuriems nereikia nuolatinės medicininės priežiūros, stebėsenos. Šiose įstaigose galėjo likti tik tie, kuriems būtinos medicininės paslaugos.
Priėmimas į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų įstaigas bei stacionarines socialinės globos įstaigas buvo apribotas. Pacientai į įstaigas priimami perkeliant juos iš stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tada, kai gydymas yra baigtas ir prieš tai atlikus COVID-19 testą ir jo rezultatas – neigiamas.
Daug dėmesio skirta ir pacientų testavimui. Jei pacientai į įstaigas buvo perkeliami iš stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios buvo koronaviruso židiniais, jie turėjo turėti du kartus iš eilės ne trumpesniu nei 24 val. intervalu padarytus COVID-19 testus ir neigiamus jų atsakymus. Jei pacientai sirgo COVID-19, po diagnozės turėjo būti praėjusios 37 dienos.
Visi į įstaigas patekę pacientai turėjo būti privalomai izoliuojami dvi savaites. Rekomenduota, kad izoliacijoje esantys pacientai turėtų atskirą komandą.
Siekiant, kad virusas į šias įstaigas nepatektų iš išorės, buvo griežtai draudžiamas pacientų lankymas, išskyrus mirštančių asmenų lankymą su įstaigos vadovo leidimu. Prie įėjimų į įstaigas buvo tikrinama visų darbuotojų ir kitų į pastatą patenkančių asmenų temperatūra, tų kurių temperatūra viršijo 37 °C, į įstaigas nebuvo įleidžiami.
Kad virusas neplistų viduje, bet kokius simptomus pajutę darbuotojai buvo skatinami krieptis į specialistus. Visų pacientų temperatūra buvo matuojama bent kartą per parą, o karčiuojantys pacientai buvo izoliuojami.
Skandalingi pirkimai
Pandemijai užklupus, gyventojus reikėjo aprūpinti apsaugos nuo koronaviruso priemonėmis, įstaigas ir kitomis medicininėmis priemonėmis. Kaip nurodoma atmintinėje, čia buvo susiduriama su kompleksinėmis problemomis.
„Nebuvo aišku, kiek ir kokių priemonių reikia įvairias paslaugas teikiančioms ir funkcijas atliekančioms įstaigoms, rinkoje atsiradusios priemonės buvo labai skirtingos kokybės, stipriai sumažėjo gamintojų ir tiekėjų pasirinkimas, apribotos tiekimo grandinės.
Apsirūpinimo reikalingomis priemonėmis klausimus koordinavo beveik 20 institucijų, iš jų kai kurios įsitraukdavo tik priemonių planavimo, įsigijimo ar kituose etapuose, kitos – sprendžiant visus su įsigijimais susijusiuos klausimus“, – rašoma „COVID-19 pandemijos pradžios suvaldymo atmintinėje“.
Susidurta su priemonių trūkumu sveikatos priežiūros įstaigose. Teigiama, kad įstaigos nebuvo suformavusios asmens apsaugos ir medicininių priemonių, įrangos, reagentų ir vaistų poreikio, o „įstaigų turimos asmens apsaugos priemonės buvo labai ribotos. Neturėta nei praktikos, nei įrankio, kaip periodiškai nustatyti apsirūpinimo priemonėmis poreikį ir jį įvertinti. Medicinos priemonių rezerve nebuvo sukaupta priemonių tokio pobūdžio grėsmei suvaldyti.“
Organizuojant pirkimus buvo skiriamas prioritetas keturioms grupėms: asmens apsaugos priemonės, priemonės COVID-19 testavimui, intensyvios terapijos komplektai ir jų priedai, vaistai.
Kaip rašoma atmintinėje, šių prekių įsigijimas buvo komplikuotas jau vien dėl to, kad šių prekių trūko visame pasaulyje. Taip pat atsirado vidinė konkurencija tas pačias prekes bandant įsigyti centralizuotai ir savivaldybių, gydymo įstaigų lygmeniu, kilo ir prekių kaina.
„Seimui skubos tvarka priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas, Ekstremalių sveikatai situacijų centras vykdė intensyvias asmens apsaugos priemonių pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu, siekiant kuo greičiau užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą priemonėmis, kurių trūkumas buvo kritinis. <…>
Europos Komisijai pateikus rekomendacijas dėl reikiamų prekių patekimo į ES rinką reikalavimų supaprastinimo (atsirado galimybė įsigyti priemones be CE ženklinimo), reikėjo užtikrinti prekių kokybę, kad medikai būtų apsaugoti nuo infekcijos. Lietuvoje veikiančios laboratorijos ir ekspertai pasitelkti prekių kokybės ir funkcinės atitikties vertinimui, kadangi rinkoje atsirado daug nekokybiškų produktų, suklastotų sertifikatų“, – rašoma leidinyje.
Ekstremalių sveikatai situacijų centras tapo atsakingas organizuoti respiratorių, vienkartinių kaukių ir kitų asmens apsaugos bei dezinfekcinių priemonių įsigyjimą, kad būtų aprūpintos sveikatos priežiūros įstaigos. Netrukus Ekstremalių sveikatai situacijų centras ėmė vykdyti pirkimus ne tik sveikatos įstaigoms, bet ir vidaus reikalų sistemos įstaigoms, netrukus ir globos įstaigoms, centrui pavesta vykdyti ir vaistinių preparatų įsigyjimą.
„Dėl staigiai besikeičiančios epidemiologinės situacijos Europoje ir Lietuvoje labai greitai išseko galimybės įsigyti ES rinkoje esančias priemones ir teko ieškoti galimybių įsigyti reikiamų prekių tiesiogiai iš trečiųjų šalių. Derantis su trečiųjų šalių gamintojais, labai trūko derybinių kompetencijų, atsirado apribojimų dėl logistikos sprendimų, patekimo į ES rinką reikalavimų, konkurencijos tarp šalių.
Teko imtis netradicinių sprendimų – ieškoti galimybių įsigyti prekes per diplomatines atstovybes, pasitelkti verslo subjektus, Lietuvos kariuomenę ir Lietuvos paštą logistikai tiek atskraidinant prekes iš gamintojų, tiek jas operatyviai paskirstant šalies gydymo įstaigoms“, – rašoma atmintinėje.
Dar pernai rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo pradėjo tyrimą.
Paslaugų ligoninėse atnaujinimas buvo per lėtas
Balandžio 29-ąją buvo nurodyta atnaujinti planines stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, kad prieš tai įstaigos turi pasirengti ir paruošti bei suderinti etapinio sveikatos priežiūros paslaugų atnaujinimo ir teikimo įstaigoje planą.
Nurodyta, kad veiklą atnaujinančios įstaigos infrastruktūra turi būti padalinta į tris dalis: pirmą, skirtą būtinosios medicinos pagalbos paslaugoms teikti; antrą, skirtą planinėms stacionarinėms paslaugoms įstaigoje teikti; trečią, skirtą paslaugoms tik dėl koronaviruso infekcijos teikti.
Tačiau vienodai sėkmingai atnaujinti planines ir kontaktines paslaugas pavyko ne visoms įstaigoms.
„Valstybinės ligonių kasos statistika rodo, kad įvairaus lygmens šalies gydymo įstaigoms atnaujinti paslaugas pacientams 2020 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais pavyko skirtingai. Pavyzdžiui, birželį pas šeimos gydytoją iš viso registruota 407 tūkst. apsilankymų. Palyginti su 2019 m. birželiu, tai net 60 proc. mažiau (2019 m. birželį apsilankyta per 1 mln. kartų). 42 proc. mažiau nei pernai birželį buvo suteikta ir gydytojų specialistų konsultacijų“, – nurodoma atmintinėje.
Kaip pamokos ateičiai atmintinėje pažymimi šie aspektai: užtikrinti teisingą kaukių dėvėjimą, tikslią informaciją ir tapinstitucinį bendradarbiavimą.
