Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai įsitikinę, kad toks premjero elgesys yra gana keistas, o vieši pareiškimai apie „perversmus“ nedaro garbės aukštam valstybės pareigūnui.
Laurinkus: man keista
Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus tikino, kad viešai kalbėti apie vienokias ar kitokias grėsmes, traukti į politines peripetijas specialiąsias tarnybas nėra naujas reiškinys, visgi to daryti, pasak M. Laurinkaus, nereikėtų. Jis sako, kad užklausimai specialiosioms tarnyboms apie vieną ar kitą procesą, žmogų, neturėtų būti daromi viešai, bet praktika rodo, kad taip vis dar yra daroma.
„Yra buvę visokių kreipimųsi, aš politikoje jau 30 metų ir per tą laiką ko tik nėra buvę. Praktika tokia, kad tam tikri dalykai politizuojasi, nors niekas: tarnybos, teisininkai, politologai, nenori, kad specialiosios tarnybos būtų traukiamos į politinius procesus, bet praktikoje vyksta kitaip ir nori ar nenori, bet taip atsitinka. VSD jau senais laikais (dar kai aš ten dirbau) buvo formulės, kuriomis (remiantis) buvo siunčiama informacija Vyriausybei ar parlamento nariams“, – apie procedūras kalbėjo M. Laurinkus.
Anot jo, į kai kuriuos paklausimus buvo atsakoma sausai, kad nėra informacijos, kitus paklausimus būdavo siūloma pateikti kita forma. Būta visokių variantų.
„Yra nustatytos tvarkos, kaip informacija pateikiama, kokio ji yra pobūdžio. Šiaip informacija yra teikiama nuolatos, aš stebiuosi dabartine situacija, kas nutiko, ar jau nebeteikia informacijos visą laiką? Paprastai informacija yra teikiama tam tikrais periodais, kas dvi savaites ar kas savaitę, buvo momentų, kai būdavo teikiama kasdien. Tai nebūna ilgi tekstai, bet tai būna įvairaus pobūdžio informacija, kurią būtina žinoti, su ja privalu susipažinti“, – pasakojo buvęs VSD vadovas.
Jis patikslino, kad jei „informacijos sraute, kurią turi žmonės, kurie vadovauja valstybei, yra detalių, kurios užkliūva, jos yra tikslinamos“. Anot M. Laurinkaus, tam nereikia jokių viešų pareiškimų.
„Man keista, kad staiga sumanoma ir kreipiamasi į tarnybas, nemačiau tokios praktikos, tarkime, JAV ar Vokietijoje. Prisimenu tik vieną pavyzdį, kai Vokietijos vicekancleris į specialiąsias tarnybas kreipėsi dėl „Alternatyva Vokietijai“. Klausta dėl šios partijos potencialios grėsmės demokratijai. Bet daugiau tokių atvejų aš nepamenu, o štai Lietuvoje tai yra mada“, – sakė M. Laurinkus.
Jis tikino, kad dabartinė situacija jam yra įdomi.
„Jei yra srautas informacijos, o jis yra, nes informacija yra nuolatinė. Ji yra apdorojama, pateikiama ir, jei ten kažkas užkliūva, tada viduje aktualizuojama, tikslinama. Ir jei matosi, kad kažkas yra ne taip, galima viešinti – čia nieko blogo. O dabar staiga prasideda užklausimai dėl asmenų, grupių. Tai – keistas epizodas, taip būdavo gal tik atsikuriant Lietuvos valstybei, kai tarnybos dirbo silpnai ir informacija buvo su pertrūkiais, o dabar viskas profesionaliau ir situacija yra ne ta, kad reikia šokinėti ir kiekvienu atveju kreiptis“, – sakė buvęs saugumo tarnybos vadovas.
Daro gėdą valstybei
Politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako, kad politikų bandymai panaudoti VSD savo tikslams nėra naujiena.
„Buvo laikai per VSD skandalą (2006 metais), kai pats VSD pretendavo į tam tikrą politinį vaidmenį ir noriai dalyvavo politinių klanų kovose. Visgi šie laikai praeityje, bet premjeras mums juos primena“, – sakė V. Valentinavičius.
Anot jo, kalbos apie priešus kilo dėl įtampos, kilusios artėjant balsavimui dėl biudžeto.
„Kalba apie perversmus, konservatorių vaidmenį ir Kremliaus ranką prasidėjo didelės įtampos situacijoje, kuri man yra nesuprantama. Nors turi daugumą, premjeras stipriai nervinosi prieš biudžeto priėmimą Seime. Visi šie kaltinimai yra banalus savo stovyklos mobilizavimo įrankis, jei bijoma dėl biudžeto priėmimo, frakcijos ar valdančiųjų vienybės, tai reikia šaukti, kad yra priešas ir visi subėga su vėliava“, – svarstė politologas.
Jis įsitikinęs, kad politinė mobilizacija vyko labai atgrasiomis formomis.
„Šie tekstai buvo suderinti, apie tai kalbėjo visa valdančioji dauguma: Ramūnas Karbauskis, Skirmantas Malinauskas ir net finansų ministras prabilo apie Karlo Markso šmėklą. Tai buvo gerai koordinuota viešųjų ryšių operacija prieš biudžeto priėmimą, o vėliau vyko nusiraminimas, imta trauktis. Prezidentė vakar aiškiai pasakė, kad pažymoje nieko nėra, konservatorių nėra. Tai bandymas manipuliuoti viešąją nuomone“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Anot politologo, premjeras elgiasi neadekvačiai ir toks elgesys nekelia juoko, o daro rimtą gėdą valstybei.
„Priskaldė malkų“
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas tikina, kad praėjus kelioms dienoms po pareiškimo premjeras mėgina paaiškinti savo ankstesnį pasisakymą.
„Ką tik klausiau „Žinių radijo“ pokalbio ir matosi, kad premjeras mėgina įvesti aiškumo į savo pareiškimą. Jis (savo kreipimąsi į VSD) sieja su prieš dešimt metų vykusiais įvykiais, kai buvo kilusios riaušės prie parlamento. Pozicija tokia, kad tada irgi nebuvo signalų, bet tam tikros jėgos organizavo riaušes. Jis dėlioja labai įdomiai, bet paruošti neblogi argumentai, nors traukinys jau nuvažiavo ir įvertinimai bei kaltinimai nuskambėjo. Premjerui nepavyko iškomunikuoti to, ką jis dabar bando pasakyti“, – sakė viešųjų ryšių specialistas.
Jis svarsto, kad premjerui pasakius, kad reikia kreiptis į tam tikras struktūras, nesinori galvoti, jog tam nėra jokio pagrindo.
„Politikai komunikuodami turi tam tikrų tikslų, reikia kalbėti ne tik kas ir kaip, bet ir kokiomis aplinkybėmis tai buvo pasakyta, kaip tai priėmė visuomenė. Jei nebūtų streikų, mitingų ir premjeras būtų tai pasakęs, mes matytume vieną situaciją, o dabar matome kitą“, – sakė A. Katauskas.
Specialistas patvirtino, kad premjero žinia nebuvo nušlifuota ir ja buvo „priskaldyta malkų“.
„Aš tikiuosi, kad aukščiausi pareigūnai nesimėto frazėmis ir bauginimas vien tik mėgindami kovoti mažas kovas politiniame lauke. Nes tik vieną kartą gali pasakyti, kad ateina vilkas, kitą kartą niekas nepatikės“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.
Anot jo, šiuo metu informacijos srautas yra tokios apimties ir greičio, kad žmonėms neužtenka laiko ir kantrybės atsitraukti, išlaikyti pauzę, nesikarščiuoti.
„Politikas eidamas kalbėti viešai visada turi komunikacinius tikslus, visada būna žinia ir viešieji ryšiai, nes kitaip nėra tikslo kalbėti. Opozicija kalbėdama viešai irgi siekia tam tikrų komunikacinių tikslų. Visada yra momentas, kad „aš noriu būti išgirstas kažkaip“. Tai galioja ir premjerui. Skirtumas tik tas, kad premjeras turi suvokti ir prisiimti atsakomybę už tai, ką sako“, – tikino viešųjų ryšių specialistas.
