„Planuojame problemą spręsti iš esmės, pūliniai vienas kitas pratrūkdavo šalyje, ypatingai kalbant smurto gyvūnų atžvilgiu klausimais. Bet mes matome problemą sisteminę ir privalome grįžti prie išmetamų gyvūnų, ne tik veisimą nelegalų, kurių daug yra. Kažkada buvo iniciatyva vadinamų čipų, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti“, – kalbėjo premjeras.
Visgi, jo teigimu, gyvūnų ženklinimas neturėtų tapti našta gyventojams ir valstybė turėtų rasti tam lėšų.
Kalbėdamas apie nelegalias gyvūnų veisyklas, S. Skvernelis pažymėjo, kad griežtinti tvarkas galima, tačiau iniciatyva turėtų kilti iš visuomenės. Jo nuomone, nelegalioms veisykloms gyventojai turėtų rodyti nulinę toleranciją ir neįsigyti gyvūnų iš tokių veisyklų, jei žinoma, kad jos nėra legalios.
Premjero teigimu, trečiadienį Vyriausybėje vyks pasitarimas, kurio metu bus aptarta, ką daryti su iš nelegalių veisyklų paimtais gyvūnais.
„Šiandien tai našta ir legalioms veisykloms, nes reikia juos maitinti ir rūpintis. Klausimas tikrai aktualus, mes labai dažnai jį nustumdavome, galvodami, kad pasirūpinkime pirma žmonėmis, o gyvūnai palauks. Bet iš tikrųjų, nėra taip“, – sakė S. Skvernelis.
Premjero nuomone, šiuo metu nereikėtų dėl šios situacijos ieškoti kaltų valstybės institucijose.
„Nereikia žiūrėti, kuri galva labiau nusipelniusi būti nukirsta. Reikia klausimą spręsti iš esmės“, – įsitikinęs premjeras.
Visuomenėje kilus pasipiktinimui dėl, manoma, nelegalių gyvūnų veisyklų bei blogų jų laikymo sąlygų, per pastarąją savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei policijos pareigūnai pradėjo keliolika tyrimų dėl gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų įvairiose Lietuvos vietose.
Policija atlieka mažiausiai penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nelegaliose veisyklose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, apie pusantro šimto gyvūnų perduota globos organizacijoms.
Atsakys į opozicijos klausimus
Premjeras antradienį Seime atsakys į opozicijos narių klausimą apie greitųjų testų pirkimą.
Opozicinių liberalų, konservatorių ir socialdemokratų atstovės Vyriausybės vadovo teiraujasi, kodėl jis nesustabdė „Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijonuo greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už keturis kartus mažesnę kainą“.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Saviskas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.
Asmuo kaip specialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L. Savickas premjero Sauliaus Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį.
Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“, jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.
Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.
Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.
FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys. Jis priklauso „Laisvės partijai“, pareiškus įtarimus, jo narystė buvo sustabdyta.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
