Lietuva ritasi prie bankroto. Tai akivaizdu ne tik finansų analitikams, bet ir paprastam mokytojui, slaugytojui, policininkui, pensininkui. Nebetiki jie ministro pirmininko pagyromis, kaip sumaniai jis tvarkosi su valstybės skolos aptarnavimu, mažina biudžeto deficitą ir kuria naujas darbo vietas. Nes sunkiai berasi Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų savo kailiu patyręs tokios sumanios politikos kirčių. Vis daugiau randasi ir tų, kas tvirtai sako Vyriausybei: „Gana!"
Valdžia pabūgo tiesos
Vakar profesinės sąjungos visoje Europoje organizavo protesto mitingus prieš žmonių skurdinimą. Nepasitenkinimą valdžios veiksmais reiškė net ir pačių turtingiausių valstybių piliečiai.
O Lietuvos profesinėms sąjungoms rengti mitingo prie Vyriausybės rūmų nebuvo leista – joms pasiūlyta protestuoti toliau nuo valdžios akių ir ausų – prie „Siemens" arenos.
Toks sprendimas buvo apskųstas teismui užpraėjusią savaitę, ir kaip tik vakar Vilniaus 1–asis apylinkės teismas pripažino, kad savivaldybės atsisakymas išduoti leidimą mitingui prie Seimo ir Vyriausybės pažeidžia šalies Konstituciją ir įpareigojo savivaldybę sprendimą panaikinti ir priimti naują.
Tačiau žmonės savo reikalavimus stabdyti maisto kainų didinimą, grąžinti atimtas pensijas, kelti minimalų atlyginimą, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką ir kurti realias darbo vietas pareiškė taikiais piketais prie ministerijų ir darbdavių asociacijų.
Mitingas, kuriame dalyvavo keli šimtai žmonių, įvyko Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo kiemelyje. Kad valdžia neapsimetinėtų kurčia ir akla, lapkričio pabaigoje numatyta surengti kitą protesto akciją.
Gana skurdinti
Pagrindiniai piketuotojų reikalavimai – didinti minimalų darbo užmokestį iki 1000 litų, grąžinti atimtas pensijas, nedidinti maisto produktų kainų, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kurti realias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.
„Norime paklausti Vyriausybės, gal jau gana liaudžiai veržti diržus? Nes nedarbas didžiulis, kas mėnesį iš šalies išvažiuoja po 7000 žmonių. Statistikos departamentas apskaičiavo, kad skurdo riba Lietuvoje siekia 1090 litų. Tai reiškia, kad visi, gaunantys minimumą, yra skurdžiai", – „Vakaro žinioms" sakė piketuotojas Audrius Cizanauskas.
Jis piktinosi valdžios neveiksnumu ir jos aiškinimais, kad reikia dar šiek tiek pakentėti. „Bet kiekgi galima kentėti? Žmonės jau pavargo. Galvoja tik apie tai, kaip išgyventi. Tai gal jau gana mus skurdinti", – apmaudą liejo A.Cizanauskas.
Paniekino Vyriausybę
Rinktis didesnėmis grupėmis profsąjungų nariams nebuvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės leidimas, todėl piketuotojams teko burtis į grupes po 9 žmones.
Dėl neišduoto leidimo planuotas mitingas prie Vyriausybės tapo neįmanomas. „Norėjome surengti mitingą prie Vyriausybės, bet mums buvo pasiūlyta rinktis prie „Siemens" arenos. Kodėl ne Kariotiškių sąvartyne? Argi mes nesame tokie pat piliečiai, kaip sėdintys adresu Gedimino pr. 11?" – piktinosi iš Kauno atvažiavęs piketuotojas Ramūnas Narbutas.
„Mes ramiai stovime, nedaužome langų, netriukšmaujame. Taip stovėtume ir prie Vyriausybės. Juk pastovėti prieš langus nėra draudžiama", – „Vakaro žinioms" kalbėjo protestuojantis Algimantas Jasilaitis.
Visgi vidurdienį visų profsąjungų nariai patraukė prie Vyriausybės, tačiau iš šių rūmų nesulaukė nė vieno, kas juos išklausytų. Čia akylai stebimi policijos pareigūnų protestuotojai, vis dar susiskirstę grupelėmis, praėjo pro Vyriausybę, taip išreikšdami jai savo panieką.
Paminta Konstitucija
Prie Sveikatos apsaugos ministerijos piketavę Lietuvos medicinos darbuotojų profesinių sąjungų atstovai skundėsi, kad juos Vyriausybė per krizę nubaudė trigubai – sumažėjo atlyginimai, pailgėjo darbo laikas, apkarpytos atostogos.
Vilnietė slaugytoja Violeta Seiliuvienė piktinosi naujais Vyriausybės ketinimais ieškoti finansinių rezervų sveikatos sistemoje.
„Jei finansavimas mažės, ilgės eilės poliklinikose, planinėms operacijoms, negalėsime suteikti ligoniams kokybiškų paslaugų, – nuogąstavo V.Seiliuvienė. – Aš jau nekalbu apie tai, kaip išgyvensime, jei dar kartą mažės atlyginimai. Šitas sveikatos sistemos žlugdymas kartu yra ir šalies ekonomikos žlugdymas. Juk tik sveiki žmonės kuria šalies ūkį, o kuo jų mažiau, tuo didesnės valstybės išlaidos invalidumui, vaistų kompensavimui".
Valdžia, savo sprendimais žlugdanti valstybės ekonomiką, žlugdo ir pati save. Tai – politinis bankrotas, todėl, pasak Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės, jos vadovaujama organizacija nesileido į nusikalstamą sandėrį su Vyriausybe, vadinamą nacionaliniu susitarimu.
„Skurdinti žmonių neleidžia Lietuvos Konstitucija. Bet Vyriausybė nesilaiko įstatymų, o Seimas jos visai nekontroliuoja. Todėl siūlome valdžiai dalyvauti Konstitucijos egzamine ir pasitikrinti savo žinias", – kalbėjo medikė.
Policiją gelbsti kontrabanda
Palapinėje prie Seimo jau savaitę badauja pareigūnų profesinės sąjungos atstovai – policininkai, ugniagesiai. Jie reikalauja sugrąžinti sumažintas ligos pašalpas, numatyti, kaip bus kompensuojamos apkarpytos valstybinės pensijos, užtikrinti policijai normalų finansavimą.
Vakar bado akcijoje dalyvavę Alytaus policininkai ir buvę pareigūnai juos aplankiusiems Seimo nariams aiškino, kad, apkarpius komisariatų finansavimą, policijos automobilius “maitina" gerokai pigesni kontrabandiniai degalai.
Esą pasienio rajonuose policininkai su komisarų žinia net po kelis reisus suvažinėja per sieną ir grįžta pilnais bakais.
„Sako, arba mašinos stovės komisariato kieme, arba mes ginsime žmones tokiu būdu. Juk nepasakysi nusikaltėliui: “Tu, gerbiamasis, luktelk, atvažiuosiu rytoj, šiandien degalai baigėsi", – graudžiai juokavo tokių atvejų nemažai žinąs buvęs pareigūnas Albinas Navickas. Ir jau visai ne juokais klausė, kas laukia valstybės, kuri savo pareigūnams sudaro tokias darbo sąlygas, jog šie priversti daryti sandėrius su įstatymų pažeidėjais, kontrabandininkais, kad galėtų vykdyti savo pareigą – gaudyti kitus įstatymų pažeidėjus.
Pražūtingas gobšumas
Palaikyti badaujančių pareigūnų atėjęs vilnietis buvęs statybininkas Raimondas nė neabejoja, kad mūsų valstybė jau per plauką nuo visiško bankroto. O valdžia tik keliaklupsčiauja Briuseliui ir nedaro nieko, kad ekonomika atsigautų, o žmonės turėtų darbo.
„Kubilius aiškina, kaip smarkiai parėmė verslą – prisisteigs kirpyklėlių, kepyklėlių, – šaipėsi vilnietis. – Jų ir taip čia pilna. Kiekgi žmonių ten įdarbinsi – du, tris, tūkstančius? O darbo reikia šimtams tūkstančių! Gamyklų reikia. Kur jos – prichvatizuotos, sugriautos, išvogtos. O nė vienas vagis kalėjime nesėdi. Su kostiumais vaikšto – milijonieriai jie dabar".
Pasak Raimondo, ištraukti Lietuvą iš duobės galėtų nebent „geležinė ranka", kuri ne paprastą žmogų dusintų, o prispaustų šešėlinio verslo milijonierius ir išvalytų vagis iš valdžios.
„Mūsų bėda – nacionalinis charakteris, – daro išvadą vilnietis. – Lietuvis gobšus – kai tik pripuola prie lovio, pamiršta viską, ką žadėjęs".
Geriau nebus
Neišdrįsę su protestuotojais susitikti akis į akį valdžios atstovai vakar vis dėlto rėžė jiems atsaką.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad prieš dosniau finansuojant išlaidas dar reikia susitvarkyti su augančia skola, o tam reikia mažinti biudžeto deficitą.
„Nežinau, ar protestuotojai iš manęs reikalauja geresnio gyvenimo ir didesnių algų, bet jeigu mes kalbame apie valstybės galimybes dosniau finansuoti išlaidas, tai manau, kad pirmiausia mums reikia susitvarkyti su tuo, kas yra mūsų šios dienos iššūkis, – tai yra auganti skola. Tam mes turime sumažinti savo biudžeto deficitą", – sakė I.Šimonytė.
Algos didinimo piketuotojams nežadėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininkas Mykolas Aleliūnas. Pasak jo, didesnis atlyginimas neišspręstų ekonominių gyventojų ir visos šalies problemų, tad pirmiausia, pasak M.Aleliūno, reikia skatinti verslą.
Netesi pažadų, kad geresni būtų prieš rinkimus
Artūras ČERNIAUSKAS – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas:
Vyriausybė į Nacionalinį susitarimą įtraukė daug savo įsipareigojimų. Ir, deja, nemažai jų neįvykdė. Pavyzdžiui, įsipareigojo keičiant įvairius teisės aktus, susijusius su darbo santykiais, derinti juos su profesinėmis sąjungomis. Deja, pavyzdžiui, pareigūnų išmokų sumažinimas nedarbingumo laikotarpiu priimtas vienašališkai, visiškai nederinant su profesinėmis sąjungomis. Tai buvo tiesioginis smūgis, o sprendimas priimtas skubos tvarka.
Lygiai tas pats dėl darbo užmokesčio. Štai švietimo, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams atlyginimai sumažinti daugiau, nei žadėjo Vyriausybė. Kalbant apie atlyginimus, tik vienas aspektas buvo derinamas su mumis – tai algų sumažinimo biudžetininkams pratęsimas dar vieniems metams. Nors šiuo aspektu Nacionalinis susitarimas buvo naudingas biudžetininkams, nes Vyriausybė būtų dar labiau sumažinusi atlyginimus. Pavyzdžiui, kaip Latvijoje – 25 proc.
Nesilaikyta ir kitų įsipareigojimų. Žadėta mažinti nedarbą, kurti naujas darbo vietas ir t. t. Nieko panašaus nepadaryta.
Tai apibendrinant, iš Nacionalinio susitarimo Vyriausybė išlošė. Susitarimas padėjo išvengti socialinių neramumų, nors ir nebuvome įsipareigoję neprotestuoti.
Reikia pripažinti, kad metų pradžioje Vyriausybė įsipareigojimų laikėsi. Kodėl neištempė iki galo – sunku pasakyti. Nors aš turiu savo nuomonę. Manau, viskas specialiai daroma, kad įvairios socialinės grupės jaustųsi spaudžiamos, mat artėja savivaldos rinkimai. O kai rinkimai bus visai čia pat, virvės bus atlaisvintos, kad valdantieji gautų daugiau balsų. Juk visada prieš rinkimus padidinamos pensijos, socialinės pašalpos. Dabar irgi kas nors bus.
Laura LAPĖNAITĖ, Danas NAGELĖ, Alia ZINKUVIENĖ
