Į „Maisto banko“ padalinį produktų atsiimti atėjusi vilnietė savo veido rodyti, kaip ir kalbėti, nenori. Ir ji čia daro ne kokį nusikaltimą, o tiesiog pasiimta produktus, kurių negali įpirkti parduotuvėje.
„Nenori žmonės atsiskleisti, nes yra gėda, yra tam tikra stigma, yra „sarmata“ pripažinti sau ir aplinkiniams, kad man reikia“, – sako „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius.
Galbūt šiai moteriai padėtų bent žinojimas, kad mūsų šalyje ji tokia toli gražu ne vienintelė. Pernai žemiau absoliučios skurdo ribos gyveno net 390 tūkstančių lietuvių.
„Jeigu kažkas galvoja, kad ateina „pijokai“ ar ten tinginiai, tikrai tokių nėra daug. Didžioji dauguma yra tie žmonės, kurie, jeigu stovėtų su jumis viešo transporto stotelėje, jūs tikriausiai nesuprastumėte, kad jis yra paramos gavėjas“, – sako V. Ilgius.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos, pagal kriterijus, gyvena tie žmonės, kurių pajamos siekia 238 eurus per mėnesį, arba šeimos, mėginančios išgyvenanti iš 500 eurų. Nors Lietuvos ekonomika auga, pensijos ir atlyginimai po truputį kyla, dažniausiai absoliučiame skurde atsiduria vieniši, kaimo vietovėse gyvenantys bedarbiai, pensininkai ir neįgalieji bei vieniši vaikus auginantys tėvai.
„Susidaro tokia kaip ir, sakyčiau, problema keista. Kadangi iš vienos pusės turime ekonomikos augimą, turim darbo užmokesčio augimą, bet tie žmonės nesusiduria su darbo užmokesčiu“, – sako Socialinių tyrimų centro ekspertas Boguslavas Gruževskis.
„Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė sako, kad atskirtis tarp gyvenojų yra didžiulė.
„20% mažiausias pajamas gaunančių ir 20% didžiausias pajamas – jų pajamos skiriasi 7 kartus. Prieš porą metų skyrėsi penkis kartus. Tai, kad šalis gyvena geriau, skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms tas jaučiasi labai labai menkai“, – sako ji.
Tad minėtoms asmenų grupėms poreikis maistu išlieka gyvybiškai svarbus.
Miltai, įvairių rūšių kruopos, taip pat aliejus, makaronai, cukrus, šokoladas, arbata keliauja į būtiniausių maisto prekių krepšelį. Pernai „Maisto banko“ akcijos metu štai tokius maišelius maisto gavo maždaug 100 tūkstančių nepasiturinčių Lietuvos šeimų.
Lietuvių skurdui abejinga neliko ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri kviečia visus prisijungti prie „Maisto banko“ iniciatyvos. Prezidentė su vežimėliu lėtai juda prekybos centro skyriais, nes nori išrinkti kuo daugiau produktų labdarai.
„Gavau sąrašėlį, kas yra svarbu žmonėms. Ir pagal tą sąrašėlį mėginau ir pirkti. Tai pradedant kruopomis, makaronais ir iki baltymų įvairiausių, pupelių ir žuvies. Ir baigiant saldumynais, nes vaikučiams kartais reikia pradžiuginti gyvenimą. Ir ne tik vaikučiams“, – sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tiesa, Prezidentė, nors ir neatskleidė, tačiau maisto labdarai išleido gerokai daugiau nei statistinis lietuvis, kuris paramai skiria maždaug tris eurus. Tačiau, anot „Maisto banko“ atstovų, tautiečiai darosi vis dosnesni.
„Mes pastebim, kad žmonės vis daugiau aukoja ne pavienius maisto produktus, o bandydami juo suformuoti į krepšelį. Aukoja, tarkim, miltus ir galvoja ką čia dar prie tų miltų. Na, tada aliejaus ir arbatos ir tada bus blynai su arbata. Arba makaronų, o tada prie makaronų keletą konservų. Tai mums tai rodo tokį asmeninį dėmesį ir galvojimą“, – sako D. Žebrauskaitė
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministerijai tenka galvoti, kaip mažinti skurdą Lietuvoje, dėl kurio grūmoja ir pati Prezidentė.
„Mūsų šaliai tai nėra geras rodiklis, vienas iš blogesnių Europoje. Skurdo mažinimas ir atskirties mažinimas – tai ir valstybės atsakomybė. Tai ir per pensijų indeksavimą, per atlyginimų didinimą ir to skirtumo mažinimą yra būtina daryti. Tai daro visos valstybės, bet kaip minėjau visiškai tai išgvendinti yra labai sunku, kaip ir daugelyje valstybių“, – sako D. Grybauskaitė.
Ministerijos prioritetų sąraše – nedarbo mažinimas. Taip pat nuo Naujųjų numatyta skirti priemokas mažiausias pensijas gaunantiems asmenims, didinti socialines išmokas.
„Nuo krizės laikotarpio visiškai nebuvo didinamos socialinės išmokos. Tai mes ne tik, kad jas padidinome, bet taip pat įvedę naują minimalių vartojimo poreikių dydį, suindeksavome su juo. Tai reiškia, kad augs kasmet pagal bent jau infliacijos lygį. Tai reiškia, kad nebebus taip, kad darbo užmokesčiai auga, o tuo tarpu išmokos yra įšaldytos ir žmonės lieka giliame skurde“, – įsitikinęs ministras Linas Kukuraitis.
Tiesa, žemiau absoliutaus skurdo lygio gyvenantys žmonės Lietuvoje – ne vienintelė problema. Statistika rodo, kad oficialiame ekonominiame užribyje gyvena net 650 tūkstančių šalies žmonių.
