„Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
Anot jo, finansavimas jau numatytas šios Vyriausybės pradėtiems projektams – automobilių magistralės „Via Baltica“ ir Vilniaus-Utenos plento rekonstrukcijai.
Nepaisant to, ministras teigė, kad kelininkai pasiruošę padaryti gerokai daugiau darbų, todėl numatyto finansavimo neužteks.
„Tos sumos yra 1,3 mlrd. eurų ir panašiai. Mes esame tam pasiruošę ir viskas yra paruošta. Čia yra blogoji žinia, nes tam kol kas lėšų nėra“, – kalbėjo M. Skuodis.
Ministro teigimu, šiemet kelių finansavimas didesnis nei planuotas radus papildomų šaltinių, tačiau „geriau turėti bazinę sumą metų pabaigoje, tada tu žinai ir gali startuoti su visais pirkimais“.
„Girdžiu iš visų politikų, kad keliams kitais metais turi būti būti rojus (...). Tai pažiūrėsim, ar savo pažadus, kuriuos visi labai gražiai dalina, ištesės“, – teigė M. Skuodis.
Daugelis opozicijos politikų, taip pat valdančiosios koalicijos partnerių liberalų bei „laisviečių“ lyderiai kritikuoja per menką finansavimas keliams 2025 metais ir teigia, kad jį teks didinti.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį sakė, kad kitąmet numatomas bendras kelių finansavimas smunka dėl mažesnio laikinojo bankų solidarumo įnašo bei kitų veiksnių, tačiau, anot jos, lėšų keliams bus galima skolintis, todėl galutinė suma paaiškės tik 2025 metų antroje pusėje.
Valstybės išlaidos keliams 2025 metais turėtų siekti 784 mln. eurų – 11 proc. mažiau nei šių metų planas (882 mln. eurų), rodo kitų metų valstybės biudžeto projektas.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet keliams realiai skirta 936 mln. eurų, tačiau iš visų šaltinių bus panaudota 1,005 mlrd. eurų
