„Norėčiau labai atsakingai pasakyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje ir garantijos, kad trąšos bus negabenamos, nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu nėra“, - po bendro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Ekonomikos komiteto posėdžio sakė ministras.
Teoriškai kalio trąšos gali būti gabenamos per Latviją ir pakraunamos Ventspilio ir Rygos uostuose arba per Rusiją ir pakraunamos Ust Lugos uoste. Tačiau ne visi uostai šiuo metu galėtų per metus pakrauti apie 11 mln. tonų trąšų.
Pasak ministro, Lietuvoje taip pat yra apie dešimt licencijas turinčių vežėjų, kurie galėtų gabenti trąšas, vietoje „Lietuvos geležinkelių“, bet realiai pajėgumų turėtų tik dvi. „Čia mes kalbame apie alternatyvius vežėjus. Bet yra ir ekspeditoriai bei daug kitų juridinių asmenų, kurie gali užsakyti vežimus. O teisinė bazė, Europos reguliavimas toks, kad tam tikrais aspektais geležinkeliai yra kaip keliai: kas gali, tas ir važiuoja. Tai tikrai yra tam tikrų niuansų“, - teigė ministras.
Konstatavo: „Lietuvos geležinkeliai“ pernelyg priklauso nuo baltarusiškų trąšų
Du komitetai ėmėsi nagrinėti, kodėl nuo gruodžio 8 dienos, įsigaliojus JAV pirminėms sankcijoms, per Lietuvą trąšų tranzitas nesustojo, nors valdantieji deklaravo norą liautis finansuoti diktatorišką Baltarusijos režimą.
Vyriausybė trečiadienį turi priimti sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties. Neoficialiais duomenimis, Susisiekimo ministerija Vyriausybei pasiūlė patvirtinti, kad sutartis ir papildomi susitarimai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu būdu sutartis turėtų būti nutraukta. Tokią rekomendaciją anksčiau yra pateikusi ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Beje, įstatymas aiškiai nurodo, kad 2018 m. sutartis ir visi jos pakeitimai turėjo atsidurti ant minėtosios komisijos darbo stalo patikrai, bet neatsirado. „Lietuvos geležinkeliai“ sako, kad taip jiems rekomendavo pačios įmonės ir iš išorės samdyti teisininkai.
Susisiekimo ministras M. Skuodis sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ priklausomybė nuo „Belaruskalij“ krovinių yra gana didelė. Turimais duomenimis, „Belaruskalij“ kroviniai sudaro 25 proc. „LTG Cargo“ krovinių srauto. O tai yra viena iš rizikų tiek ekonomine, tiek nacionalinio saugumo prasme.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komoteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po dviejų komitetų posėdžių teigė, jog tokia priklausomybė lėmė pernelyg didelį „Lietuos geležinkelių“ polinkį atitolinti sankcijų efektą. Kaip žinoma, „Lietuos geležinkeliai“ iš „Belaruskalij“ pagal 2021 m. spalio 21 d. papildomą susitarimą gavo keturis avansinius mokėjimus, kurių pakanka vežti trąšas iki kovo mėnesio.
„Šiaip, kai įvedinėji sankcijas, reikia matyti visą kontekstą, nes yra trąšų geopolitika. Labai svarbu yra įvedinėti jas taip, kad niekas lengvai negalėtų jų apeiti ir kad niekas kitas negalėtų iš to pasipelnyti. Tada sankcijos jau turi logiką, turi stiprybę. Geriausias varianats būtų, jeigu Lietuvai pavyktų įtikinti visą Europos Sąjungą, kad ji įvestų sankcijas. Tada neturėtume plyšių. Na, arba jeigu JAV nuspręs įvesti antrines sankcijas. Tada irgi turėsime panašų efektą. Tai čia gal turėtų būti mūsų pagrindinis strateginis tikslas, jeigu manome, kad sankcijos turi poveikį režimo elgesiui“, - teigė L. Kasčiūnas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis po dviejų komitetų posėdžio teigė, kad trąšų gabenimo istorija vis tiek nėra aiški ir klausimų daugiau nei atsakymų. Pasak politiko, būtų gerai, kad visuomenė sužinotų, kaip yra ginami Lietuvos ir jos žmonių interesai: kas tą turi daryti, kaip tai vyksta. S. Skvernelis sako iš pirmojo posėdžio susidaręs įspūdį, kad susisiekimo ministras M. Skuodis suprato, kokie galimi nuostoliai ir ar sankcijos efektyvios.
Žala – šimtai milijonų
„Lietuvos geležinkeliai“ yra paskaičiavę, kad visi Lietuvos netekimai nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą šiais ir kitais metais pasieks po 0,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tai yra po 150 mln. eurų kasmet. 2024 ir 2025 metams netekimai siektų po 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tai sudaro po 200 mln. eurų per metus.
Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į tai, kad iki 2025 metų pervežamų ir pakraunamų kalio trąšų kiekis turėjo paaugti nuo 11 iki 15 milijonų tonų per metus.
Šiuo metu „Belaruskalij“ per Lietuvą perveža ir Klaipėdos uoste pakrauna apie 11 mln. tonų per metus. Jeigu skaičiuotume, kad viena tona kainuoja apie 800 eurų, vadinasi, iš per Lietuvą gabenamų kalio trąšų prekybos „Belaruskalij“ uždirba apie 9 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrosios pajamos iš baltarusiškų krovinių sudaro 110 mln. eurų, bet apie 49 mln. eurų skiriama infrastruktūros išlaikymui, todėl „LTG Cargo” pajamos iš baltarusiškų trąšų pervežimo siekia 61 mln. eurų per metus. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, nutraukus tranzitą „LTG Cargo“ neteks 61mln. eurų pajamų, o 49 mln. eurų teks skirti iš valstybės biudžeto geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.
Klaipėdos jūrų uostui baltarusiškos trąšos pernai generavo 12,3 mln. eurų rinkliavų, taigi tikėtinos netektys panašios. Atsisakius baltarusiškų trąšų tranzito krovos kompanijos netektų apie 70 mln. eurų pajamų per metus.
Tačiau Vyriausybės sprendimas negarantuoja, kad suinteresuotos šalys nesikreips į tarptautinį arbitražą dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo pažeidimo.
