Listeriozė yra viena iš nedaugelio zoonozių, nuo kurios ligonių mirštamumas visame pasaulyje gali siekti iki 20 %. 2010-2016 m. listeriozė Lietuvoje buvo diagnozuota 47 asmenims, iš kurių 9 (19 %) mirė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, sergamumo listerioze tendencija Europoje nuo 2008 m. yra didėjanti.
Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Praėjusiais metais Europos Sąjungoje patvirtinti 2206 listeriozės atvejai, 270 (12 %) iš jų - mirties. „Listeriozė nėra tokia dažna liga kaip salmoneliozė ar kampilobakteriozė, tačiau dėl klastingų simptomų kiekvienas šios ligos atvejis turi būti tiriamas atsakingai, kad būtų išvengta protrūkio“, - sakė ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Pirmųjų simptomų nepastebime
Listeriozė yra liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos, plačiai paplitusios aplinkoje.
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas neapdorotas arba nepakankamai apdorotas karščiu.
Skirtinai nei kitos bakterijos, L. monocytogenes bakterijos gali daugintis žemoje temperatūroje (šaldytuve) ir yra atsparios didelei druskos koncentracijai. Todėl jos gali išgyventi perdirbtame, konservuotame maiste ir šaltame vartojimui paruoštame maiste: perdirbtos mėsos ir žuvies produktuose, pieno produktuose, pavyzdžiui, minkštuose sūriuose, svieste ir piene, ypač jei jie pagaminti iš nepasterizuoto pieno.
Listerozės priežastimi gali būti iš anksto paruošti sumuštiniai, salotos. Suvalgę bakterijomis užterštų maisto produktų, dauguma sveikų asmenų nepatiria jokių pastebimų simptomų. Tačiau žmonėms su nusilpusia imunine sistema, nėščioms moterims, naujagimiams ir pagyvenusiems žmonėms listeriozė gali pasireikšti meningitu, galvos smegenų infekcija ar sunkia kraujo infekcija. Visos klinikinės ligos formos yra ilgai gydomos antibiotikais, tačiau invazinių listeriozės infekcijų prognozė yra dažnai nepalanki.
Nėščiosioms, nusilpusį imunitetą turintiems asmenims bei vyresniems nei 65 metų asmenims ULAC medikai rekomenduoja:
• Vengti minkštų sūrių (feta, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.). • Vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo, taip pat dešrainių, mėsainių ir pan. • Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų. •Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą. •Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypatingai paštetų. • Vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.
