Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), iki šiol akis badė situacija, kai didžiuosiuose miestuose ypač savaitgaliais ligoninių priėmimo skyriai persipildydavo dideliais pacientų srautais ir dėl to kentėjo jų pagrindinė funkcija – skubiosios pagalbos teikimas.
Pasikeitė, kaip dirba šeimos gydytojai
Teikti pagalbą tokiems pacientams įprastai juos įpareigojo iki šiol galiojusi tvarka, jog šeimos gydytojai pagalbą turėjo užtikrinti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Šeimos gydytojo lygio pagalbos prisireikus po poliklinikų darbo laiko vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis gyventojai paprastai kreipdavosi į ligonių priėmimo-skubios pagalbos skyrius, mat tam specialiai būdavo sudarytos sutartys su ligonių kasomis.
Nuo sausio 1 d. pasikeitus tvarkai šeimos gydytojai įpareigoti dirbti po 12 valandų per parą 5 dienas per savaitę. Tuo metu ūmiai susirgę pacientai po gydytojo darbo valandų galės kreiptis į skubios pagalbos kabinetus.
Tiesa, kol kas jie privalo būti įsteigti tik 5 didžiuosiuose miestuose. Tokie kabinetai dirbtų savaitgaliais bei švenčių dienomis ne mažiau nei po 6 val. per dieną. Be kita ko, pažymima, kad pagalba ūmių būklių atveju turi būti suteikta per 24 valandas. Tai reiškia, kad ir kitą dieną – kreipiantis į šeimos gydytoją jo darbo metu, net nebūtinai skubios pagalbos kabinete.
Tose savivaldybėse, kur savivaldybės nuspręs tokių kabinetų nesteigti, tvarka iš esmės nesikeis – šią pagalbą priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose.
Vilniuje teks įsiminti naują adresą
Vilniuje nuo metų pradžios toks skubios pagalbos kabinetas jau veikia Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (Antakalnio g. 57, tel. (+370 5) 234 4487). Taigi jei anksčiau ūmiai susirgę gyventojai buvo įpratę vakarais ir nedarbo dienomis kreiptis į Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnybą, turi įsiminti naują adresą.
„Daugiausia pacientai kreipiasi dėl karščiavimo, kosulio, gripo, kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pacientams reikalinga neatidėliotina pagalba dėl ūmių skausmų, pykinimo ar šlapimo takų infekcijų“, – vardijo R. Kėkštienė.
Tiesa, kartu primenama, kad šeštadieniais šeimos gydytojo ir gydytojo odontologo paslaugos teikiamos Antakalnio, Centro, Karoliniškių, Naujosios Vilnios ir Šeškinės poliklinikoje nuo 8 iki 16 val. šių poliklinikų pacientams, o Grigiškių sveikatos priežiūros centre ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre – nuo 8 iki 12 val.
Nuo 16 iki 22 val., taip pat – sekmadieniais ir šventinėmis dienomis nuo 10 iki 20 val. visi ūmiai susirgę vilniečiai gali kreiptis į skubios pagalbos kabinetą Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Privačių šeimos gydytojų centrų ar kabinetų pacientai dėl darbo laiko šeštadieniais turi teirautis sveikatos priežiūros įstaigose, prie kurių yra prisirašę.
Per sausį – daugiau nei pusė tūkstančio pacientų
Kaip portalą tv3.lt informavo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovė Rasa Kėkštienė, sausio mėnesį Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos kabinete jau apsilankė 535 pacientai, iš kurių 250 kreipėsi į Vaikų skubiosios medicinos pagalbos kabinetą, likusieji 285 – suaugusiųjų.
„Pastebime, kad pacientų srautai yra nemaži, galbūt dėl to, kad kabineto veiklos pradžia sutapo su sezoniniu gripo, COVID-19 ir peršalimo ligų pagausėjimu.
Daugiausia pacientai kreipiasi dėl karščiavimo, kosulio, gripo, kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pacientams reikalinga neatidėliotina pagalba dėl ūmių skausmų, pykinimo ar šlapimo takų infekcijų“, – vardijo ji.
Ji tikino, kad apie ambulatorinės skubios pagalbos teikimo pasikeitimus mieste buvo plačiai komunikuota tiek Vilniaus miesto savivaldybės, tiek gydymo įstaigų, tad dauguma pacientų apie tokius pasikeitimus jau žinojo.
„Džiugu, kad nepaisant didelio pacientų srauto, reikšmingo gyventojų nepasitenkinimo nepastebime – dauguma atvykstančiųjų jau yra susipažinę su nauja tvarka. Pastebime, kad didžiausias pacientų srautas susidaro prieš kabineto darbo pradžią, tačiau vėliau jis išsilygina.
Vis dėlto norime paraginti gyventojus nelaukti paskutinės valandos prieš Skubiosios medicinos pagalbos kabineto uždarymą ir kreiptis nedelsiant, vos pajutus negalavimo simptomus, kad būtų išvengta ilgesnio laukimo ir užtikrintas sklandesnis pacientų srauto valdymas“, – pabrėžė ligoninės atstovė.
Tiesa, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai neseniai yra pastebėję, kad įsigaliojus pakeitimams pacientų srautas metų pradžioje kaip tik padidėjo. „Sausio mėnesio Skubios pagalbos skyriaus srauto vidurkis – yra 264 pacientai per parą. Šio mėnesio mažiausias paros srautas buvo 224 pacientai, didžiausias – 361 pacientas.
Skubios pagalbos skyriuje dirbančių medikų teigimu, būtinosios pagalbos nereikalaujančių pacientų srautas ne tik kad nesumažėjo, bet atvirkščiai – padidėjo“, – komentavo įstaigos atstovė Asta Bagdonavičienė.
Šiauliuose pajuto teigiamą efektą
Šiauliuose nuo metų pradžios privačioje įstaigoje taip pat buvo įsteigtas skubios pagalbos kabinetas. Tiesa, nuo vasario 10 d. jo veikla sustabdyta, nes, kaip skelbia Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras, nepavyko sukomplektuoti kabineto darbui reikalingos medikų komandos.
Įstaiga skelbia, kad nuo vasario 22 d. savaitgaliais ir švenčių dienomis pradeda veikti skubios pagalbos kabinetas nauju adresu (Aido g. 18, Šiauliai). Skubi ambulatorinė pagalba čia bus teikiama Šiaulių miesto gyventojams iš Sveikatos centrui priklausančių ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, kabinetas dirbs savaitgaliais ir švenčių dienomis, 9–15 val.
Kaip portalui tv3.lt yra sakęs Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios medicininės pagalbos skyriaus koordinatorius Karolis Kilčauskas, teigiamas efektas sausio mėnesį jau buvo pastebėtas.
„Pradėję sekti, kiek pacientų ėmėme nukreipinėti į skubų kabinetą savaitgaliais, kada jis dirba, pamatėme, kad jei to nebūtų, mūsų pacientų srautas savaitgaliais būtų išaugęs nuo 20 iki 30 proc. Tai yra didžiuliai skaičiai. Tad šiuo metu jis labai amortizuoja pacientų srautus savaitgaliais“, – pasakojo jis.
Nors jis aptarė tik kelių pirmųjų savaičių įspūdžius, darė prielaidą, kad kol kas per paskutinius keletą metų nevaldomai augantį pacientų srautą tai šiek tiek padės pristabdyti. „Tai yra precedentas ir didžiulė pagalba skubios pagalbos-priėmimo skyriui“, – pabrėžė gydytojas.
Kiti didieji miestai steigti neskuba
Tuo metu kituose didžiuosiuose miestuose tokie kabinetai kol kas nėra įsteigti. Kaip informavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir šeimos skyriaus vedėja Auksė Baltuonienė, dėl to jau yra kreiptasi į ministeriją.
„Klaipėdos sveikatos centras kartu su Kauno sveikatos centru kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl skubios pagalbos kabinetų steigimo aiškios procesinės teisinės sekos išaiškinimo, tokių kabinetų steigimo poreikio ir finansavimo klausimų persvarstymo“, – nurodama atsiųstame atsakyme.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus nurodė, įstaiga teikia ir toliau teiks skubios pagalbos paslaugas pagal ministerijos numatytus įsakymus.
Apie 30 proc. pacientų, besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių, reikalinga ambulatorinio lygio pagalba.
Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba patvirtino, kad Panevėžyje skubios pagalbos kabinetas neįsteigtas. „Apie tai informuota Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu visą paslaugų teikimą užtikrina Panevėžio sveikatos centras“, – nurodė jis.
Nors įsteigti tokius kabinetus didžiuosiuose miestuose nuo sausio 1 d. privalu, SAM patvirtino esanti informuota, kad tai dar padaryta ne visur.
Perklausus, ar yra numatyti terminai, iki kada turi būti įsteigti tokie kabinetai, kokios priežastys lemia, kad jų dar nėra ir kaip ketinama jas spręsti, portalas kol kas atsakymo nesulaukė.
Net iki 30–40 proc. pacientų „pataiko ne ten“
Pačios didžiųjų miestų ligoninės gi patikino, kad nemaža dalis pacientų į Skubios pagalbos skyrius atvyksta ne būtinosios pagalbos.
„Šiuo metu apie 20 proc. pacientų, kurie kreipiasi į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, galėtų gauti skubią pagalbą pas savo šeimos gydytoją, iki 15 proc. kreipiasi nesant indikacijų skubiai pagalbai“, – nurodė M. Vaitkus.
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pateikė dar didesnius skaičius. „Kaip ir daugelyje kitų šalies ligoninių, KUL Skubios medicinos klinikoje pastebima, kad net 30–40 proc. besikreipiančiųjų, neatitinka skubios pagalbos klinikinių indikacijų.
Tai reiškia, kad šie pacientai galėtų gauti reikiamą konsultaciją arba gydymą kitose sveikatos priežiūros grandyse, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją ar kitą specialistą ambulatoriškai“, – komentavo ligoninės atstovė Aistė Noreikaitė.
Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovė doc. Neringa Vagulienė nurodė, kad vėlgi apie 30 proc. pacientų, besikreipiančių į Skubios pagalbos skyrių, reikalinga ambulatorinio lygio pagalba.
„Jie neturi ūmių, gyvybei pavojingų būklių ir dauguma galėtų būti gydomi pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Skubios pagalbos kabinetai galėtų padėti pacientams greičiau gauti tinkamiausią pagalbą pagal jų būklę ir prisidėti prie sklandesnio pacientų srautų valdymo skubios pagalbos skyriuose“, – pastebėjo ji.
Ji pridūrė, kad Kauno klinikose skubią pagalbą visiems besikreipiantiesiems teikia visą parą dirbantis Skubios pagalbos skyrius, o Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos pacientai skubią pagalbą taip pat gali gauti Šeimos medicinos klinikos skubiosios pagalbos kabinete.
Tačiau pasibaigus šio kabineto darbo valandoms, savaitgaliais, švenčių dienomis ar naktimis bei ūmių sveikatos sutrikimų atvejais pacientai šiuo metu nukreipiami į Skubios pagalbos skyrių.
Kas yra skubi ambulatorinė pagalba?
Indikacijos skubiai ambulatorinei pagalbai teikti, kreipiantis į Skubiosios ambulatorinės medicinos pagalbos kabinetą
Indikacijos suaugusiesiems:
- skausmas vertinamas ne mažiau kaip 4–6 balais, nenumalšinamas maksimaliomis medikamentų dozėmis;
- karščiavimas > 38 °C trunkantis > 72 val.;
- trauma įvykusi > 48 val., didėjantis skausmas ir tinimas bei nedideli sumušimai (nereikia vaizdinių tyrimų);
- progresuojanti ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas ir niežulys, be anafilaksijos požymių;
- ūmus pykinimas, vėmimas (besikartojantis), viduriavimas (besikartojantis) be sisteminės intoksikacijos požymių;
- gyvūnų įkandimai ir įdrėskimai, kai nereikalingas chirurginis žaizdos sutvarkymas;
- žaizdų perrišimas po chirurginių intervencijų, kai nereikalingas tolesnis chirurginis žaizdos sutvarkymas;
- širdies ritmo sutrikimas, trunkantis ilgiau nei 48 val., nevartojant kraują skystinančių vaistų, kai negalima atlikti ritmo atkūrimo;
- laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą;
- paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios prieš > 48 val.;
- paviršiniai svetimkūniai;
- lengvi nudegimai, kai nėra bent vieno iš šių požymių:
– cirkuliaraus nudegimo;
– kvėpavimo takų nudegimo;
– apima veidą bei kaklą;
– nudegimas apima tarpvietės sritį;
– nudegimas apima sąnarius;
– yra didelės kinetinės energijos.
Indikacijos vaikams:
- (išskyrus kūdikius) karščiavimas daugiau kaip 37,8 °C, trunkantis ilgiau nei 24 val., nepraeinantis skiriant karščiavimą mažinančius vaistus;
- naujai atsiradęs ir plintantis bėrimas, atsiradęs per 24 val.;
- ūmus skausmas, nepraeinantis nuo analgetikų;
- ūmūs / pasikartojantis vėmimas ir (ar) viduriavimas, be dehidratacijos požymių;
- ūmus skausmas ir diskomfortas šlapinantis (dizurija);
- ūmi alerginė reakcija, kai pasireiškia bėrimas, tinimas, bet nėra anafilaksijos požymių;
- paviršinės žaizdos, kurios nereikalauja chirurginės intervencijos;
- erkių įsisiurbimas, kai įkandimas įvyko per pastarąsias 24 valandas, tačiau nėra jokių ankstyvųjų infekcijos požymių;
- gyvūnų smulkūs įkandimai, kai nereikia chirurginės pagalbos ir nėra poreikio pasiutligės profilaktikai;
- paviršinės akių infekcinės ligos, prasidėjusios prieš > 48 val.;
- laikino nedarbingumo pažymėjimo dėl ūmios būklės arba susirgusio vaiko slaugos išdavimas pirmą kartą;
- lengvi nudegimai, kai nėra bent vieno iš šių požymių:
– cirkuliaraus nudegimo;
– kvėpavimo takų nudegimo;
– apima veidą bei kaklą;
– nudegimas apima tarpvietės sritį;
– nudegimas apima sąnarius;
– yra didelės kinetinės energijos.
Tais atvejais, kai pacientui reikalingi neatidėliotina skubi pagalba, kurios nesuteikus gali kilti grėsmė gyvybei ar reikšmingai pablogėti sveikata, reikia vykti į bet kurios ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
O ant visu kitu jie šika jau seniai .
