Kiekvienais metais Lietuvoje atliekami vandens kokybės tyrimai – bene kiekvienais metais pasitaiko vandens telkinių, kuriuose maudytis nerekomenduojama.
Anot higienos instituto ekspertės Gražvydės Norkienės, daugelis maudyklų yra puikios kokybės. Maudyklų vandens kokybė vertinama kiekviename paplūdimyje, pasibaigus maudymosi sezonui ir remiantis maudyklų vandens kokybės duomenimis, surinktais per einamąjį ir tris ankstesnius sezonus.
„2023 m. pasibaigus sezonui ir įvertinus maudyklų vandens kokybę iš 121 stebimos maudyklos 108 maudyklos buvo puikios kokybės, 8 - geros kokybės, 4 - patenkinamos kokybės ir 1 maudykla nevertinta, nes naujai įtraukta į Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo G. Norkienė.
G. Norkienė taip pat paaiškino, pagal kokius kriterijus vertinama vandens kokybė
„Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.
Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos“, – paaiškino G. Norkienė.
Šiuose vandens telkiniuose nustatyta tarša
Vis dėlto, kai kurie vandens telkiniai yra gana užteršti ir juose maudytis gali būti pavojinga, ypač žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
G. Norkienė naujienų portalui tv3.lt nurodė, jog pagal gautus duomenis, mikrobiologinė tarša nustatyta:
- Vilniuje, Neries upės Žirmūnų paplūdimyje, bei Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimiuose
- Širvintų rajone, Širvintų tvenkinio maudyklose
Taip pat tarša nustatyta prie rekreacijai skirtų poilsio vietų paviršiniuose vandenyse:
- Panevėžio mieste Nevėžio upėje ties Kultūros parko poilsio vieta,
- Vilniaus r. Rakionių tvenkinyje.
Kauno mariose nerekomenduoja maudytis dėl žydėjimo
Ekspertė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ taip pat pabrėžė, jog keliose vietose rekomenduojama nesimaudyti ne dėl užfiksuotos mikrobiologinės taršos, bet dėl gausėjančių melsvabakterių. Plačiau apie maudyklų kokybę papasakojusi higienos instituto ekspertė Gražvydė Norkienė įvardijo bent kelias tokias vietas.
„Tarša buvo fiksuota tiek birželio mėnesio pirmoje pusėje, tiek ir dabar dar yra keletas maudyklų, kuriose rekomenduotume nesimaudyti. Tai būtų Kauno marių pirmasis antrasis ir paplūdimiai, tačiau ne dėl mikrobiologinės taršos, bet prasidėjo melsvabakterių gausėjimas ir vanduo žydi.
Pašnekovė konstatavo, kad Kauno marios yra problematiškas didelis vandens telkinys – čia kiekvieną vasarą nuo birželio pabaigos ir praktiškai visą liepos mėnesį tęsiasi vandens „žydėjimas“. „Tačiau Kaunas turi ir Lampėdžių paplūdimį, toliau yra Panemunės paplūdimys, ten „žydėjimo“ turbūt nėra, nes vanduo prateka“, – pridūrė ji.
Tarša gali paveikti sveikatos būklę
Yra gerai žinoma, jog mikrobiologinė tarša gali sukelti infekcinius susirgimus. G. Norkienės naujienų portalui tv3.lt anksčiau teigė, jog ypač atsargūs turėtų būti rizikos kategorijoms priskiriami žmonės.
„Tai pirmiausia vaikai, bet taip pat vyresnio amžiaus žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis. Kitas faktorius – vasaros metu būna paviršinių vandenų, kuriuose prasideda vadinamieji žydėjimai. Žydėjimai atsiranda dėl fosforo azoto perteklinių kiekių, jie skatina dumblių susidarymą, mažiau yra deguonies, išveši žolynai. Higienos normose yra nurodytas reikalavimas, kad visuomet reikia stebėti vandens skaidrumą. Jeigu vandens skaidrumas yra mažiau negu metras, yra tiriamas chlorofilas A, pagal chlorofilo A kiekį yra rekomenduojama tirti melsvabakterių kiekį“, – teigė G. Norkienė
„Melsvabakterės yra pavojingos sveikatai, nes žydėdamas vanduo sudaro toksinius junginius. Daugiau nei 60 proc. tų toksinų yra toksiški ir veikia labai skirtingai, vieni gali sujautrinti odą, kiti gali būti neurotoksiniai ir paveikti nervų sistemą, virškinimą. Taip pat gali būti hemotoksiniai, veikiantys kepenis ir virškinimą“, – pridūrė ekspertė.
Savivaldybės privalo skelbti apie vandens kokybę
G. Norkienė pabrėžė, kad prie kiekvieno paplūdimio turėtų būti stendas, kuriame viešinami paskutiniai vandens kokybės tyrimų duomenys ir atėję poilsiautojai turėtų juos matyti.
„Yra ir higienos normoje nustatyti ženklai, kurie įspėja, ar nerekomenduojama, ar draudžiama maudytis – jie turėtų atsirasti ir paplūdimyje“, – patikino specialistė.
Be to, informacija turi būti skelbiama ir savivaldybių interneto svetainėse.
„Visuomenei informacija apie maudyklų vandens kokybę turi būti skelbiama savivaldybių interneto svetainėse bei naujausi maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai ir rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša, turi būti skelbiami stenduose prie paplūdimių“, – rašoma higienos instituto pranešime spaudai
