Prasidėjus potvyniui Nemuno deltoje nuo stichijos labiausiai nukentėtų Rusnė ir jos gyventojai. Tačiau miestelio žmones skriaudžia ne tik gamta, bet ir pažadų netesinti Vyriausybė.
Pagal 2006 metų Gedimino Kirkilo ministrų kabineto patvirtintą „Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti 2007-2015 metų programą“ dar pernai Rusnėje turėjo būti įsteigta priešgaisrinė tarnyba. Jau aišku, kad to nebus padaryta ir šiemet. Dabartinė Vyriausybė vietoj programai įgyvendinti reikalingų 7 mln. skyrė tik 200 tūkst. litų.
„Šiemet pagrindinė problema gelbėtojams išlieka Rusnė, - tvirtino Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. - Prireikus skubiai evakuoti gyventojus iš užlietos teritorijos, tai padaryti būtų neįmanoma. Jei per potvynį Rusnėje kiltų gaisras, ji supleškėtų iki pamatų, nes mieste nėra ugniagesių tarnybos. Jai steigti dar pernai turėjo būti skirtas milijonas litų, tačiau to nepadaryta.“
Jei ugniagesiai, kilus gaisrui Rusnėje, skubėtų iš Šilutės, jų autocisternoms nepavyktų įveikti užlieto kelių šimtų metrų kelio ruožo. Todėl per potvynį visą parą miestelyje budi vienas iš Šilutės atvykusių ugniagesių ekipažas.
Nejuda ir estakados kelyje Rusnė-Šilutė statybų reikalai. Apie jos būtinybę kalbama keletą metų, šis projektas yra įtrauktas į valstybės investicijų programą, tačiau jam įgyvendinti pinigų neskiriama. Akivaizdu, kad ir estakados projektas atidėtas neribotam laikui.
Potvynis vėluoja
Anksčiau potvynis pamaryje prasidėdavo kovo-balandžio mėnesiais, bet pastarąjį dešimtmetį vanduo kelius ir pievas užliedavo jau sausį. Šiemet stebimasi, kad Nemunas kol kas grėsmės nekelia.
„Nemune nuo Panemunės iki Rusnės ledo storis - apie 30 centimetrų, Kuršių marias taip pat sukaustęs ledas. Vandens lygis Minijoje, Šyšoje ir kitose upėse kol kas žemas“, - informavo R.Renčeliauskas.
Prognozuojama, kad šiemet vanduo gali užlieti 30 tūkst. hektarų žemės ir paskandinti daugiau kaip 20 kaimų, kuriuose - maždaug tūkstantis gyventojų. Tuo atveju, jei spėjimai pasitvirtintų, specialiosios tarnybos jau pasirengusios evakuoti žmones iš 17 kaimų. Nors su gyventojais kalbėta apie išankstinę evakuaciją, kol kas nė vienas nenori apleisti savo sodybos.
Šilutės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnyba iš užlietų teritorijų gyventojus šiemet keltų 4 tralais. Reikalui esant būtų naudojamos 3 amfibijos. Kaip ir kasmet, žmonės būtų keliami nuo 6 iki 22 valandos.
Apgaulingas ledas
Užtrukusi žiema labiausiai džiugina poledinės žūklės mėgėjus. Tačiau ir juos R.Renčeliauskas ragino būti atsargius. „Nors pagrindinis kelias Šilutė-Rusnė dar sausas, žemesnėse vietovėse jau yra užlietų kelių, kuriais mėgsta važiuoti žvejai, ruožų, - perspėjo R.Renčeliauskas. - Ties Vente ledas tvirtas, jo storis čia siekia apie 17 centimetrų, tačiau toliau nuo kranto, Nidos link, ledas apsnigtas ir nematyti plonesniu leduku padengtų properšų, o jų yra tikrai daug.“ Žvejams mėgėjams pareigūnas rekomendavo eketes gręžti arčiau kranto ir nevažinėti ant ledo motociklais ar ledo rogėmis.
Mindaugas MILINIS
