Vienai šiauliečių šeimai baigėsi devynis mėnesius trukęs pragaras, kurį užkūrė teisėsaugininkai. Kaltinimai tautinės nesantaikos kurstymu subliūško.
Visai šalia Šiaulių, Gegužių kaime, gyvenanti šeima prieš devynis mėnesius buvo it žaibo trenkta. Jų namo lange esą sušmėžavo plakatas, kuriame buvo sveikinimas nacistinės Vokietijos lyderiui Adolfui Hitleriui. Tuo metu nė vieno šeimos nario namie nebuvo. Iki šiol neaišku, kas galėjo iškrėsti nevykusį pokštą. Tačiau šeimai teko ilgai įrodinėti policininkams, prokurorams ir net vaiko teisių sergėtojams savo nekaltumą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos trys kratos, rašo „Lietuvos žinios“.
Prieš Kalėdas Generalinė prokuratūra informavo Romo ir Elenos B. šeimą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes minėtas incidentas negali būti vertinamas kaip tautinės nesantaikos kurstymas. „Mus ramino, kad viskas baigta. Tačiau aš sakau kitaip - baigėsi liūdnoji dalis, prasideda linksmoji. Pareigūnai privalo atsakyti už savo veiksmus. Kreipsimės į teismą ir sieksime patirtos moralinės žalos atlyginimo“, - LŽ sakė ponia Elena.
Juodu su vyru tvirtina, kad žala, kurią šeima patyrė per pastaruosius devynis mėnesius, nepamatuojama pinigais. „Tai principo reikalas - apginti savo teises, kurios akivaizdžiai buvo pažeistos“, - kalbėjo pora. Per kratas Elenai prireikė medikų pagalbos. Apalpusi moteris kelias savaites praleido ligoninėje. Policininkai nejuokais išgąsdino šešiametį Elenos anūką.
„Buvo labai pakenkta kiekvieno mūsų profesinei reputacijai, - guodėsi Romas. - Dukra neteko darbo. Ačiū supratingiems darbdaviams, kad neišmetė į gatvę manęs ir Elenos. Supratimą parodė ir Šiaulių universiteto, kuriame mokosi mūsų jauniausioji duktė, dėstytojai“.
Per kratas iš studentės buvo konfiskuoti net kursiniai darbai, juos mergina turėjo atlikti iš naujo. „Užsispyriau ir semestrą baigiau geriau nei bet kada“, - sakė studentė, kuriai dėl konfiskuotų darbų teko nemiegoti ištisas paras.
Nukentėjusieji pastaruoju metu kruopščiai studijavo žmogaus teises. Jiems itin nepatiko, kad teisėsaugininkai domėjosi jau mirusiais Romo ir Elenos tėvais. „Gal jie ieškojo, ar šeimoje nebuvo nacių?“ - svarstė Elena. Moteris ant stalo padėjo policijos tyrimo dokumentų, kuriuose nurodyta patikrinti šeimos galimas gyvenamąsias vietas, kopijas. Tarp jų minėtos net Šiaulių landynės. „Nuvykau pažiūrėti, kur ieško mūsų šeimos narių, ir pasibaisėjau. Įtariu, kad dėl nenoro nusileisti mums norėta prikišti kokį nors kitą nusikaltimą“, - kalbėjo Elena.
Pareigūnai, tiriantys esą nacistinio plakato istoriją, išties įsijautė. Iki pat ikiteisminio tyrimo nutraukimo šeimos nariams nebuvo aiškiai pateikti kaltinimai. Jie negalėjo susipažinti su tyrimo medžiaga. Aiškinta, kad šeimos nariai nėra bylos dalyviai.
Elenai ir jos dukrai studentei prokurorai „parūpino“ kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Alvydas Januševičius