Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį.
Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks. Tai paaiškėjo banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertams išnagrinėjus naujausius „Credit info“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis.
Kalvarijoje skolingas kas ketvirtas gyventojas
Daugiausia pradelstų mokėjimų kredito, lizingo, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms ir bankams – net 250 atvejų tūkstančiui gyventojų yra Kalvarijos savivaldybėje. Mažiausiai skolininkų – Rokiškio r. ir Varėnos r. savivaldybėse, kur tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 40 ir 43 nepadengtos skolos.
„Skirtumai, išryškėjantys lyginant Lietuvos savivaldybių gyventojų turimų pradelstų mokėjimų skaičių ir sumą, rodo, kad įsiskolinimų pasiskirstymas šalyje yra labai netolygus. Įtakos tam turi daugybė veiksnių: darbo užmokesčio dydis, verslo objektų skaičius ir nedarbas, tos vietovės gyventojų amžius“, – sako Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Kalvarija dar pasižymi ir tuo, kad pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra priešpaskutinėje vietoje. Nuo šalies vidurkio darbo užmokestis (2010 m. III ketvirčio duomenimis) Kalvarijoje atsilieka ketvirtadaliu ir siekia 1 216 Lt, o bedarbių čia – 17,6 proc. Metų pradžioje šis rodiklis šalies vidurkį viršijo 3,2 proc.
Daugybę darbo rinkos ir socialinių problemų turi ir Akmenės, Jonavos bei Joniškio rajonų savivaldybės, kuriose pradelstų mokėjimų skaičius tūkstančiui gyventojų viršija 150.
Palangiškio skolos – visas metų uždarbis
Per pastaruosius metus pradelsti mokėjimai labiausiai ūgtelėjo Palangoje – nuo 2009 m. iki 2010 m. gruodžio jie padidėjo 709 Lt ir pasiekė 1 792 Lt vienam savivaldybės gyventojui. Šiuo metu vienas tokių skolų turintis.
Palangos savivaldybės gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs 15,6 tūkst. Lt. Vidutinis darbo užmokestis šioje savivaldybėje yra 1 334 Lt per mėnesį, taigi vidutinė skola yra net 11,7 karto didesnė. O tai – beveik visos dirbančio statistinio palangiškio per metus gaunamos pajamos.
„Oficialus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius dvejus metus Palangoje nelabai kito, tačiau sunkmetis turėjo įtakos atostogautojų elgesiui ir atostogų trukmei. Taigi gali būti, kad sumenko pajamos tų palangiškių, kurie prisidurdavo versdamiesi gyvenamojo ploto nuoma ar kita veikla. Dėl to jie galėjo pradelsti būtinuosius mokėjimus ar skolintis“, – tokio staigaus nepadengtų skolų augimo priežasčių ieško O. Bložienė.
Be to, pabrėžia finansų ekspertė, tokia situacija galėjo susidaryti ir dėl Palangoje įsigyto nekilnojamojo turto, kuris ekonominės recesijos metu daug kam galėjo tapti finansine našta. Šią prielaidą patvirtina tai, kad toliau pagal pradelstų mokėjimų sumą vienam įsiskolinusiam gyventojui rikiuojasi Vilnius, Klaipėda ir Kaunas (atitinkamai 10,4 tūkst., 8,8 tūkst. ir 7,1 tūkst. litų).
Vėl skolinasi ir moka skolas
Asmeninių finansų instituto specialistai pastebi, kad su bendrosiomis nepadengtų mokėjimų tendencijomis itin glaudžiai siejasi įsiskolinimo greitųjų kreditų bendrovėms mastas. Net šešios iš dešimties savivaldybių, kuriose tūkstančiui gyventojų tenka didžiausias skolų greitųjų kreditų bendrovėms skaičius, patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose apskritai yra daugiausia mokėjimus pradelsusių gyventojų. „Viena iš galimų tokios tendencijos priežasčių galėtų būti tai, kad greitaisiais kreditais šiose savivaldybėse gali būti dažnai naudojamasi pradelstiems mokėjimams dengti“, – sako O. Bložienė.
Daugiausia skolininkų greitųjų kreditų bendrovėms yra Rietave ir jau minėtoje Kalvarijos savivaldybėje – po 9,7 tūkstančiui gyventojų. Be to, šios savivaldybės rikiuojasi 6–7 vietoje pagal vidutinį pradelsto mokėjimo greitųjų kreditų bendrovėms dydį (Kalvarijoje – 979 Lt, Rietave – 965 Lt). Vadinasi, jose tokio pobūdžio įsiskolinimai yra ne tik dažni, bet ir gana dideli.
Didžiausi įsiskolinimai greitųjų kreditų bendrovėms fiksuojami Rokiškio r. savivaldybėje – vidutinė nepadengtos skolos suma sudaro 1 194 Lt (šalies vidurkis 893 Lt).
Skirtinga situacija
Gana įdomi situacija Varėnos rajone. Atlyginimai čia maži (vidutinis siekia 1 291 Lt), nedarbas gana didelis (17 proc.), tačiau tūkstančiui varėniškių tenka vos 0,11 pradelsto mokėjimo komunalinių paslaugų bendrovėms, o vidutinė tokios skolos suma siekia tik beveik 68 Lt. O Akmenės r. savivaldybėje, kur nedarbas didesnis vos 2 proc., vidutinis darbo užmokestis didesnis beveik penktadaliu, skolų už komunalines paslaugas problema yra opiausia.
Čia vidutinė pradelsto mokėjimo suma siekia net 4 467 Lt, o tūkstančiui gyventojų tenka 18,5 pradelsto mokėjimo. Daug gyventojų už komunalines paslaugas skolingi ir Neringos bei Palangos savivaldybėse, kur tūkstančiui gyventojų tenka atitinkamai 16 ir 13 nepadengtų skolų. Netoli dviejų tūkstančių litų už komunalines paslaugas vidutiniškai skolingi Prienų, daugiau nei tūkstantį litų – Birštono, Šilalės, Šakių ir Trakų savivaldybių gyventojai.
Viena to priežasčių – dideli komunalinių mokesčių tarifai. Akmenė, Neringa, Prienai, Trakai patenka tarp tų dešimties savivaldybių, kuriose šildymo ar karšto vandens kainos yra didžiausios.
„Akivaizdu, kad pradelsti mokėjimai išliks tarp didžiausių šių metų iššūkių, mat pajamų didėjimo dauguma dalis gyventojų turbūt nepajus – vidutinio darbo užmokesčio augimą šiemet greičiausiai užgoš kainų augimas.
Todėl per šiuos metus padengti pradelstus mokėjimus gali nepavykti ne tik tiems gyventojams, kurių uždelstos sumos siekia metų vidutinio darbo užmokesčio sumą. Svarbu, kad savo skolas gyventojai tvarkytų atsakingai ir dengdami vienus įsiskolinimus neprisiimtų naujų“, – apibendrina asmeninių finansų ekspertė O.Bložienė.
Šarūnas BULOTA
