Lietuva sparčiai krinta į skolų duobę - Vyriausybė nuo gruodžio mėnesio iki dabar centrinės valdžios skolą padidino beveik 5,5 mlrd. litų.
Stringant valstybės biudžeto surinkimui ir Vyriausybei pritrūkus lėšų įvairiems piniginiams įsipareigojimams vykdyti, mūsų krašto atstovai vis dažniau varsto bankų ir kitų finansinių institucijų duris. Finansų ministerijos (FM) duomenimis, kovo pabaigoje centrinės valdžios skola siekė 18,791 mlrd. litų - 18,7 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto. Tačiau, paskutiniais skaičiavimais, mūsų valstybės skolos jau viršija šiuos rodiklius.
Auga kaip ant mielių.
FM duomenimis, nuo pernai metų gruodžio 1 dienos iki 2009 metų gegužės 1 dienos Vyriausybė pasiskolino 5,422 mlrd. litų. Šie pinigai FM sąskaitas papildė išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius per aukcioną (1,473 mlrd. litų), neviešo platinimo būdu vidaus rinkoje (1,611 mlrd. litų), neviešo platinimo būdu užsienio rinkose (1,163 mlrd. litų) ir pasiskolinus iš Europos investicijų banko (EIB) (1,174 mlrd. litų).
Vertybiniai popieriai, neviešai išplatinti vidaus rinkoje, jau pradedami išpirkti. Už išplatintuosius užsienio rinkose dalimis bus pradėta atsiskaityti šių metų pabaigoje. EIB paskolą turėsime pradėti grąžinti 2016 metais.
Skolinsis pagal strategiją
Paskolintos lėšos, anot FM Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio, daugiausia buvo naudojamos valstybės biudžeto deficitui finansuoti, pinigų srautams subalansuoti ir valstybės skolai grąžinti.
Artimiausiais mėnesiais Vyriausybė ir vėl numato skolintis. Anot A.Želionio, skolinimosi poreikis labiausiai priklausys nuo valstybės biudžeto pajamų surinkimo tendencijų. "Ieškodama finansavimo galimybių FM nuolat bendrauja su Lietuvos ir užsienio bankais. Artimiausiu metu bus skolinamasi laikantis Vyriausybės patvirtintos strategijos ir jau susiklosčiusios skolinimosi praktikos", - aiškino jis.
2006 metų pabaigoje centrinės valdžios skola siekė 14,235 mlrd. litų, 2007 metais - 15,800 mlrd. litų, o 2008-aisiais - 16,052 mlrd. litų.
Reikia skolintis pigiau
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas patikino, kad Lietuvos skola, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, gana nedidelė. Anot parlamentaro, Vyriausybė skolinasi norėdama padengti anksčiau paimtas paskolas ir biudžeto deficitą. "Iš tiesų, skolinomės kiek daugiau nei įprastai, tačiau nematau reikalo dėl to būgštauti. Paimtas paskolas vertinu teigiamai, nes be papildomų pinigų nebūtume išsivertę", - aiškino jis.
K.Glavecko teigimu, iš užsienio bankų Vyriausybė skolinosi su 3,5-4 proc. palūkanomis. Vidaus rinkoje imtos paskolos brangesnės - jų palūkanos siekia apie 7-8 procentus.
Seimo Socialdemokratų frakcijos partijos seniūnas, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis neigiamai vertina smarkiai didėjančią valstybės skolą. Anot jo, ankstesniais metais buvo skolinamasi gerokai mažiau - iki kelių milijardų litų per metus. "Skolintis reikia, tačiau dabar tai daroma už dideles palūkanas. Manau, geriausia išeitis skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF)", - įsitikinęs jis.
Rekordų dar nemušame
Ekonomikos eksperto Rimanto Rudzkio nuomone, per pusę metų 5,5 mlrd. litų išaugusi centrinės valdžios sektoriaus skola - gana svarbus rodiklis, tačiau dėl to itin nerimauti kol kas neverta. "Reikia nepamiršti, kokia dabar sudėtinga ekonomikos padėtis. Tokiu metu valstybių skolos visada didėja sparčiau. Tačiau skolinimosi rekordų mūsų kraštas tikrai nemuša, esame turėję ir didesnių skolų", - aiškino jis.
R.Rudzkis prognozuoja, kad valstybės biudžeto surinkimas ir toliau strigs, todėl norint sumažinti jo deficitą Vyriausybei teks ne tik apkarpyti išlaidas, bet ir dar skolintis. Ekonomikos analitikas Vyriausybei pataria nesidairyti gana brangių paskolų vidaus ar išorės rinkose, bet kreiptis į TVF. R.Rudzkio nuomone, prašydama šios organizacijos pagalbos mūsų šalis nušautų du zuikius: pasiskolintų pigiau nei kitur ir paliktų daugiau pinigų vidaus rinkoje. Anot jo, šiuo metu iš Lietuvoje veikiančių bankų besiskolinanti Vyriausybė išsiurbia lėšas šalies viduje, tad bankai kur kas mažiau skolina verslui.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
