Vyriausybė jau dalija kalėdines dovanėles: statybininkus planuojama pamaloninti 12 mln. litų, skirtų ambasadai Londone atnaujinti. Pinigų statyboms valstybės kišenėse nėra, tad juos valdžia skolinsis. Tik Seimo opozicijos atstovai įtaria, kad Vyriausybė taip nori milijonais papildyti „savų“ kišenes.
Valdininkams ankšta
Vyriausybė dar kartą įrodė, kad krizė, bent jau valdžios institucijoms, baigiasi. Trečiadienį ji planavo skirti 12 mln. litų Lietuvos ambasadai Londone atnaujinti. Rekonstrukcija rūpinsis Turto bankas.
Tik ne iš pastatų privatizavimo sukauptų, o Finansų ministerijos perskolintų pinigų. Mat pastaroji pinigus taip pat skolinosi, taip didindama naštą mokesčių mokėtojams ateityje.
Ambasadą „naujins“ dosnius valstybinius užsakymus gaunanti akcinė bendrovė Panevėžio statybos trestas. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad jau 2011–ųjų rugsėjį diplomatai planuoja švęsti įkurtuves naujajame 1250 kvadratinių metrų penkiaaukščiame pastate. Jis įsigytas prieš kelerius metus už 60 mln. litų, 39 mln. iš jų skolinantis.
„Vakaro žinioms“ URM atstovai tvirtino, jog pastatas, kuriame šiuo metu įsikūrusi Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje, „yra blogos būklės, neatitinka Šengeno acquis reikalavimų bei ambasados poreikių“, o jį pertvarkyti ekonomiškai nenaudinga. Todėl jis bus parduotas. Bet tik po įkurtuvių naujajame.
Turto banko vadovas Arnoldas Burkovskis „Vakaro žinioms“ tvirtino, jog skolintis 12 mln. litų, o ne naudoti gautus pinigus už kitą parduotą valstybės turtą, arba tą pačią senąją ambasadą, įpareigojo įstatymai.
Kalti įstatymai
„Jei parduosime ambasadą su visais darbuotojais, tai kur jie gyvens? Negi gatvėje savo funkcijas atliks? O pagal įstatymą iš kitų projektų gautų pajamų neleidžiama naudoti.
Nes yra sąlyga, kad pirmiausia pastatomas naujas, tik paskui išsikeliama“, – kodėl dėl valdžios patogumo reikia klimpti į skolas, aiškino A.Burkovskis.
Turto banko vadovas vis dėlto bandė įtikinti, kad dėl prabangių statybų našta piliečiams nedidėja.
„Čia toks variantas, kai žmona skolinasi iš vyro. Taip ir čia – tai nedidina bendros skolos sumos, šalies biudžeto deficito. Dėl to viešosios ir privačios partnerystės kontekste tokie projektai ir yra patrauklūs“, – tikino jis.
Tiesa, kokiomis palūkanomis skolinamasi valdiškoms statyboms, nei A.Burkovskis, nei Finansų ministerijos atstovai neatskleidė.
Generalinės prokuratūros kaina
Vyriausybė dar lapkričio 17–ąją patvirtino „paredaguotą“ atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Daugiausia pinigų „suvalgys“ naujasis Generalinės prokuratūros pastatas – per 21 mln. litų.
Mitas, jog 90 mln. litų, išleistų statyboms, bus galima finansuoti pardavus senąsias prokuratūros patalpas, nepasiteisino – jomis toliau niekas nesidomi.
Reikia padėti saviems
Kęstutis DAUKŠYS – Seimo narys:
Normalios ambasados Lietuvai gal ir reikia, bet tik ne šiuo laiku. Nebent kai valstybėje atsiras pinigų, bus pradėtos mokėti normalios pensijos, kai sumažės bedarbių. O aiškinimai, kad nieko čia valstybei nekainuos, tokio pat lygio, kaip ankstesni aiškinimai, kad nekainuos Energetikos ministerija.
Mąstoma taip: pinigų dabar nėra, tai reikia skolintis, kad statybos prasidėtų, nes kai sulauks pinigų, nebebus konservatoriai valdžioje. Tad reikalus reikia sutvarkyti – statys gal su jais susijusios įmonės ar panašiai.
Ignas JAČAUSKAS
