„Procesą skųsime teismui. Pirma, „Skinest Baltija“ neturėjo jokių galimybių civilizuotai užbaigti proceso, nes visi sprendimai priimti už akių. Antra, komisijos sprendimas inicijuotas jau pasiekus sutarties pasirašymo etapą, kas rodo, jog siekiama trūks plyš pašalinti „Skinest Baltija“ iš konkurencinės kovos“, - “, – pranešime spaudai sakė „Skinest Baltiijos“ direktorius Valdas Rasimas.
„Jei praktika šalinti konkurentus ar stabdyti sandorius prisidengiant nacionaliniu saugumu Lietuvoje tampa įprasta, tai tokiu būdu siunčiama labai bloga žinutė užsienio investuotojams“, – pridūrė jis.
Pasak pranešimo, „Skinest Baltija“ pasiūlymas konkurse buvo 0,2 mln. eurų pigesnis nei antroje vietoje likusio dalyvio, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kurios išvadų pagrindu sustabdė 3 mln. eurų vertės sutarties pasirašymą.
Be to, „Lietuvos geležinkeliai“ gegužės 24 dieną po neskelbiamų derybų pasirašė sutartį dėl pabėgių su ta pačia antrąją vietą laimėjusia bendrove, o maksimali jos vertė gali siekti 2,9 mln. eurų.
„Nugalėtoja mus pripažinę „Lietuvos geležinkeliai“ slapčia pasirašė sutartį su kitu dalyviu ir po dviejų savaičių rado pretekstą nepasirašyti sutarties su mumis, prisidengiant nežinia kokiais kaltinimais pagrįstomis komisijos išvadomis. Panašių procesinių siurprizų matome dar dviejuose „Lietuvos geležinkelių“ konkursuose, kuriuose dalyvaujame“, – sakė V. Rasimas.
Antroji konkurse liko Lietuvos bendrovė „Swetrak“, BNS patvirtino geležinkelių atstovas Mantas Dubauskas. Šios sutarties vertė, BNS žiniomis, yra 709 tūkst. eurų, su galimybe ją pratęsti, o maksimali vertė gali siekti 2,9 mln. eurų.
Sutartis su „Skinest Baltija“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pareiškė Susisiekimo ministerija, remdamasi minėtos komisijos išvada. Ją dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte rašoma, kad „Skinest Baltijos“ akcijas valdančios „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis, be to, jis įtariamasis byloje dėl korupcinio nusikaltimo Latvijoje.
Pasak V. Rasimo, argumentai apie netiesioginių „Skinest Baltija“ akcininkų ryšius su užsienio šalių institucijomis ar asmenimis yra pritaikomi bet kuriam tarptautiniam verslui.
„Aš vis dar tikiuosi, kad nekaltumo prezumpcijos principas Lietuvoje galioja. Antraip to paties likimo turėtų sulaukti daugybės pasaulinių koncernų antrinės įmonės“, – pažymėjo V.Rasimas.
Jis neatmetė galimybės, kad „Skinest Rail“ teismo keliu sieks kompensacijos už Susisiekimo ministerijos paviešintus teiginius apie bendrovę.
Estijos pilietis O. Osinovskis įvardijamas kaip vienas turtingiausių šalies žmonių, jis figūruoja viename garsiausių Latvijos korupcijos skandalų – jis įtariamas davęs 0,5 mln. eurų kyšį už tai, kad Latvijos geležinkelių valdoma įmonė „Latvijas Dzelzcels RSS“ įsigytų iš jo valdomos „Skinest“ 4 senus dyzelinius lokomotyvus. Jam bei buvusiam Latvijos geležinkelių vadovui Ugiui Magoniui iškeltos baudžiamosios bylos.
Įvertinę tai, kad „Skinest“ grupė figūruoja VTEK tyrime, „Lietuvos geležinkeliai“ balandį kreipėsi į minėtą komisiją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydami įvertinti, ar įmonės pirkimai atitinka aukščiausius skaidrumo kriterijus bei valstybės interesus, ar konkurse nėra nusikalstamos veikos apraiškų.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS trečiadienį dar negalėjo pasakyti, ar kitos geležinkelių sutartys su „Skinest“ grupės įmonėmis bus peržiūrėtos, nes įstatymas dėl strateginių įmonių sandorių įsigaliojo tik šių metų kovo 1-ąją. Tačiau jis neatmetė, kad dėl ankstesnių sutarčių taip pat bus kreipiamasi į komisiją.
Jis teigė, jog įmonė dar svarstys, kaip elgtis su konkursu – gali būti, kad jis bus nutrauktas.