Tarnyba nurodo, kad vidutinis po vakcinacijos mirusių žmonių amžius – 75 m., dauguma jų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
Skelbia klaidingą informaciją
Gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19 prasidėjus, socialiniuose tinkluose ėmė kurtis grupės, kuriose žmonės diskutuoja apie vakcinas. Viena iš grupių – „COVID vakcinų mirtys“ – vienija daugiau nei 30 tūkst. žmonių.
Pagrindinė tema, kuria kalbama grupėje, kaip galima nutuokti vien perskaičius pavadinimą – neva vakcinų sukeltos mirtys. Šioje grupėje dalijamasi žiniasklaidos pranešimais apie negyvus rastus žmonių kūnus. Panašios diskusijos vyksta ir kitose grupėse bei „Facebook“ puslapiuose. Įrašai, kuriais teigiama, kad dėl mirčių neva kaltos vakcinos, sulaukia tūkstančių reakcijų ir kelių šimtų pasidalijimų.
Tokios naujienos dažniausiai klaidingai interpretuojamos, kad rasti negyvėliai neva yra vakcinų aukos. Be to, grupių nariai klaidingai teigia, kad pastaruoju metu negyvėlių randama kur kas daugiau nei ankstesniais metais. Grupėse skelbiama, kad prie neva išaugusio randamų lavonų skaičiaus stipriai prisideda įsibėgėjusi vakcinacija nuo COVID-19.
Grupėse per dieną atsiranda bent keli įrašai, daugiausiai tai nuorodos į straipsnius arba ekrano nuotraukos su naujienų portalų antraštėmis.
Kaip į naujienų portalus papuola informacija apie rastus kūnus? Iš policijos įvykių suvestinių, kurios yra pateikiamos kiekvieną dieną. Šias suvestines kiekvienas gyventojas gali rasti internete, Lietuvos policijos interneto tinklalapyje.
Čia kiekvieną dieną atsiranda informacija apie svarbiausius praėjusios paros įvykius, tarp jų ir apie rastus kūnus. Žiniasklaidos atstovai šiuos duomenis taip pat gauna į elektroninius paštus. Informacija apie įvykius yra pasidalijama portaluose.
Policijos įvykių suvestinėse niekad nebūna nurodoma, ar miręs žmogus buvo pasiskiepijęs nuo COVID-19, ar ne.
Policija ragina vadovautis faktais, o ne gandais
Reaguodama į klaidingas įvykių suvestinių interpretacijas, policija socialiniuose tinkluose pasidalijo informacija apie tai, kiek ikiteisminių tyrimų mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėta per pastaruosius kelerius metus.
Policijos duomenimis, 2018 m. buvo pradėta 4940 ikiteisminių tyrimų mirties priežasčiai nustatyti.
2019 m. pradėti 4579 tyrimai;
2020 m. pradėti 4859 tyrimai;
2021 m. pradėti 5003 tyrimai.
„Vadovaukitės faktais, o ne gandais!“ – socialinių tinklų vartotojus skatina policija.
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis tv3.lt aiškina, kad į policijos suvestines patenka rasti neatpažinti kūnai, kai nėra aiški mirusiojo asmens tapatybė, kai randamas kūnas su galimo smurto požymiais.
„Ikiteisminiai tyrimai paprastai pradedami tuomet, kai medikai dėl objektyvių priežasčių neišrašo mirties liudijimo. Tuomet policija pradeda ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti“, – tv3.lt komentuoja R. Matonis.
Pasak policijos atstovo, policija neturi jokių duomenų apie tai, kad kurios nors mirtys galėtų būti siejamos su vakcinomis.
Gauti 29 pranešimai apie mirtis po vakcinos, bet mirtys su vakcina nesiejamos
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neseniai pasidalijo praėjusių metų įtariamų nepageidaujamų reakcijų (ĮNR) į vakcinas statistika.
Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad tarnyba nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. gavo 6808 pranešimus apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19.
VVKT skaičiavimu, šie pranešimai sudarė 0,16 proc. nuo bendro vakcinacijų skaičiaus. Sunaudotų vakcinų dozių skaičius nuo vakcinacijos pradžios iki pernai metų gruodžio 31 d. siekė 4 131 021 dozę.
Po vakcinos „Comirnaty“ vartojimo per minėtą laikotarpį buvo gauti 3 396 pranešimai apie ĮNR, po vakcinos „Spikevax“ vartojimo buvo gauta 611 pranešimų apie ĮNR, po vakcinos „Vaxzevria“ gauti 2 292 pranešimai apie ĮNR, o po vakcinos „COVID-19 Vaccine Janssen“ – 479 pranešimai apie ĮNR. 30 pranešimų apie ĮNR vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas.
Didžiąją dalį 2021 metais gautų pranešimų apie įtariamas nepageidaujama reakcijas, susijusias su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, sudarė pranešimai apie nesunkias ĮNR, t. y., 6 401 pranešimas arba 94 proc. Apie sunkias ĮNR gauta 407 pranešimai ir tai sudarė apie 6 proc. nuo bendro analizuojamu laikotarpiu gautų ĮNR pranešimų skaičiaus.
Įvertinus gautų ĮNR pranešimų pasiskirstymą pagal lytį, nustatyta, kad apie 72 proc. ĮNR pranešimų, susijusių su vakcinų nuo COVID-19 ligos vartojimu, pateikė moterys, 28 proc. – vyrai. ĮNR pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 6–98 metai.
Sveikatos priežiūros specialistai nuo bendro ĮNR pranešimų skaičiaus pateikė 12 proc. ĮNR pranešimų, pacientai – 82 proc. ir 6 proc. pranešimų gauta iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai apie ĮNR, kurių sulaukė VVKT, išliko tokie patys: tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
2021 m. VVKT gavo 29 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos Lietuvoje. Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 75 metai, dauguma pacientų sirgo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo lemti mirtį. Šių mirties atvejų priežastinis ryšys su vakcina nepatvirtintas.
Plačiau apie tai, kaip ir kada reikėtų pranešti apie ĮNR, galite paskaityti tv3.lt tekste.
