Pastarosios savaitės įvykiai verčia konstatuoti paprastą tiesą – Lietuva jau kurį laiką gyvena be atsakingos vykdomosios valdžios. Valdančios koalicijos, tokios, kurią galima būtų vadinti koalicija, taip pat praktiškai nėra, nes akivaizdu, kad partijų, kurios sudaro vadinamąją koaliciją, nesieja jokie bendri principai. Jeigu kas ir sieja, tai daugiausia tik biografijų panašumas, panaši patirtis sovietiniu laikotarpiu – mokymasis aukštosiose partinėse mokyklose, darbas TSKP struktūrose, ir ne daugiau.
Šių dalykų nebesinori kartoti, nes apie tai jau ne kartą teko kalbėti. Todėl ir siūlėme išeitį – ankstesnius rinkimus, nes tik tai išvestų šalį iš bevaldystės krizės. Deja, dabar belieka tik stebėti, kiek žalos Lietuvai tokia užsitęsusi bevaldystė gali atnešti. Tokiame fone visai nenuostabu, kad Paulauskas atnaujina draugystę su V.Uspaskichu. Tokie susitikimai rodo tik viena – valdančioji koalicija skęsdama nutarė imtis Uspaskicho ir Darbo partijos politinės reabilitacijos – todėl sunku būtų tikėtis sąžiningo ir principingo Darbo partijos bylos nagrinėjimo ir lygiai taip pat sunku būtų tikėtis kokių nors permainų kovoje su korupcija, už skaidresnę politiką, skaidresnius rinkimus.
Tokiame fone ypač svarbiu tampa klausimas – ar Lietuvoje yra galima atsakinga ir išmintinga politika. Šiame Seime ir su šiandienine Vyriausybe tokios atsakingos politikos galimybės yra visiškai menkos. Tačiau mes turime vilties, kad Lietuvos visuomenėje tokios politikos poreikis darysis vis stipresnis. Tą viltį dar labiau sustiprino 2008-01-25 vykusi Dešiniosios koalicijos “Vardan Lietuvos” konferencija, kuri akivaizdžiai parodė, kad atsakingos ir išmintingos politikos perspektyva rūpi ne tik dešiniosioms partijoms, bet ir plačiam būriui žinomiausių ekspertų ir visuomenės lyderių.
Štai tokiomis sąlygomis, kurias pavadinčiau labai paprastai – atsakingos politikos ir atsakingos valdančios koalicijos deficito sąlygomis, tenka svarstyti valstybei ypač svarbius energetikos reikalus, taip pat ir Atominės elektrinės įstatymo reikalus. Noriu dar kartą trumpai priminti mūsų partijos esmines nuostatas, kurios ir lemia mūsų veiksmus ir mūsų poziciją, balsuojant Seime.
Tėvynės Sąjunga buvo pirmoji partija, kuri dar 2005 metais paskelbė pareiškimą, paragindama tuometinę A.Brazausko vyriausybę skubiai apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės statybos.
Praėjusių metų birželio mėnesį Tėvynės sąjungos frakcija, nors ir turėdama abejonių, dauguma balsų parėmė Atominės elektrinės įstatymą ir jame numatytą Nacionalinio investuotojo formavimo schemą.
Šiandien Tėvynės sąjungos frakcija, būdama atsakinga opozicija, yra įsitikinusi, kad per visą derybų dėl nacionalinio investuotojo formavimo laiką didžiausią žalą viso strategiškai svarbaus projekto realizavimui padarė neatsakinga ir pasitikėjimo nekelianti Vyriausybės ir visos valdančios koalicijos veikla. Dar 2007 lapkričio 24 d. TS Suvažiavime patvirtintoje rezoliucijoje “Dėl energetikos projektų realizavimo” sakėme: “Pritariame, kad nacionalinio investuotojo sudėtyje gali būti ir privatus kapitalas, bet vis labiau matome pavojų, kad, esant silpnai Vyriausybei ir agresyviam verslui, valstybės interesai gali būti neapginti". Kad buvome teisūs – parodė visa derybų eiga. Kai tokia pasitikėjimo nekelianti Vyriausybė realizuoja tokius svarbius valstybei strateginius projektus, tai ir tų projektų realizavimas nekelia pasitikėjimo. Tokia Vyriausybės veikla gali sužlugdyti pasitikėjimą net ir pačiu geriausiu projektu.
1. Viso derybų proceso metu ir šiuo metu svarstant Atominės elektrinės įstatymo projektą Seime, mes, būdami atsakinga politine jėga, stengėmės ištaisyti tas Vyriausybės klaidas, kurios mums kėlė daugiausia nerimo. Vienos iš jų – garantijų, kad bus realizuojami svarbiausieji strateginiai projektai, stoka. Ir nors kai kurios klaidos įstatymo projekte bendromis pastangomis yra taisomos, neįsivaizduoju, kad galėtume prisiimti atsakomybę už visą projektą, kurio realizavimas dėl Vyriausybės veiklos (ar neveikimo) visiškai nekelia pasitikėjimo. Tokią atsakomybę turi prisiimti valdančioji koalicija, ir jeigu ji tarpusavyje nesusitaria, tai yra visiškai neatsakinga reikalauti balsavimo Seime ir ieškoti opozicinių partijų paramos. Todėl, jeigu šią savaitę bus forsuojamas balsavimas dėl įstatymo priėmimo, siūlysiu frakcijai balsuojant susilaikyti.
2. Valdantieji pasielgtų žymiai išmintingiau ir atsakingiau, jei įsiklausytų į tai, ką nuo pat įstatymo svarstymo Seime pradžios siūlėme daryti – neskubėti su neatsakingais sprendimais, grįžti prie derybų ir ištaisyti tas silpnas vietas sutartyse, kurias būtina ištaisyti. Per tą laiką Vyriausybė turėtų pateikti argumentuotus atsakymus į viešai išsakytą kritiką ir perspėjimus, taip pat ir tuos, kuriuos savo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikė Seimo narys K.Čilinskas, ir tik tada grįžti į Seimą galutiniams sprendimams. Yra visiškai nepriimtina, kai į bet kokią kritiką Vyriausybė atsako tik tai, kad kritikai nori tik vilkinti projektą.
Atominės elektrinės įstatymas yra tik vienas, nors ir labai svarbus, bet ne vienintelis strateginis sprendimas, kurį reikia priimti ir realizuoti atsakingai ir išmintingai. Daug kitų sprendimų yra ne mažiau svarbūs – Ignalinos II blokas, Elektrėnų modernizacija, suskystintų dujų terminalas ir t.t. Kad tokius sprendimus būtų galima padaryti ir efektyviai realizuoti, pirmiausia reikalinga atsakinga valdžia: t.y. atsakinga Vyriausybė ir atsakinga valdančioji koalicija. Vienas iš svarbiausių atsakingos valdžios požymių – veiksnumas, tai yra gebėjimas veikti – priimti sprendimus ir juos sugebėti realizuoti. Jeigu tokio sugebėjimo nebėra, tai ilgas neveiksnios valdžios egzistavimas tampa visiškai neatsakingas ir net nusikalstamas. Pasekmės Lietuvos ilgalaikei energetikos perspektyvai gali būti labai blogos. To nematyti paprasčiausiai negalima.
Parengta pagal spaudos konferenciją 2008-01-28
Andrius Kubilius yra Tėvynės sąjungos pirmininkas, Seimo vicepirmininkas
