Vilniuje išmaldos prašantis 43-jų Ričardas tikina, kad jo gyvenimas į blogąją pusę pakrypo po žmonos mirties. Tačiau konkrečių detalių elgetaujantis vyras atskleisti nepanoro.
Per pokalbį su Balsas.lt Ričardas šiek tiek painiojosi pateikdamas atsakymus. Iš pradžių jis tvirtino, kad negali dirbti, nes du kartus buvo papuolęs po traukiniu, tačiau netrukus pridūrė, jog sugebėjo prisivyti žmogų, kuris bandė pavogti paaukotus pinigus...
- Kas nutiko gyvenime, kad tenka prašyti pinigų?
- Mirė žmona, todėl aš turėjau išeiti iš namų. Su žmona turėjome sūnų. Dabar jį globoja kita šeima, o aš pasitraukiau iš jo gyvenimo. Viskas...
- Kur šiuo metu gyvenate?
- Dabar nakvoju įvairiose vietose. Arba nakvynės namuose, arba prisidengęs brezentu. Kažkada gyvenau Kėdainiuose esančiame centre. Tačiau ten pasakė, kad negalima nei rūkyti, nei kavos gerti. Tada iš karto išėjau. Ką ten vaikų darželis. Juk neturėjau tikslo vartoti alkoholinius gėrimus, bet rūkyti ir kavos išgerti man tikrai niekas neuždraus. Kartais dar glaudžiuosi pas draugą. Jis nuomoja butą ir mane priėmė. Man sunku vaikščioti. Du kartus papuoliau po traukiniu.
- Kaip taip nutiko?
- Vieną kartą po traukiniu puoliau gelbėdamas šunį. Puse metų gulėjau ligoninėje. Iki šiol normaliai negaliu vaikščioti. Taip pat sergu epilepsija. Todėl negaliu nei vairuoti, nei statybose dirbti. Anksčiau dirbau šiose srityse. Kur dabar man eiti į statybas, jei ištiks priepuolis, tai nukrisiu. Tik problemų visiems pridarysiu.
Tas pats su vairavimu. O kas, jeigu žmogų užmuščiau gatvėje. Ką tada reikėtų daryti? Nereikia man tokių problemų.
- Kaip su jumis bendrauja draugo buto, kuriame gyvenate, kaimynai?
- Jokių problemų nekyla. Vėlai vakare pareinu, o iš ryto, apie 7 val., išeinu. Niekas manęs ten nemato.
- Kokie žmonės aukoja pinigus?
- Tiesiai šviesiai galiu pasakyti, kad neprašau žmonių pinigų. Kas duoda, tas duoda. Žinau, kad narkomanai drasko akis, prašo įkyriai duoti centų. Aš taip nedarau. Per dieną galiu surinkti 20 litų, pasitaiko, jog vakare vos surenku 3 litus.
Bet dažniausiai lankausi valgyklose, kuriose duoda nemokamai pavalgyti. Todėl alkanas nelieku, net jei žmonės per dieną praktiškai nieko nepaaukoja. Aukoja daugiausia vyresni žmonės.
- O kaip elgiasi jaunimas?
- Jaunimas tai mėgsta išdykauti. Sniego gniūžtę paleidžia. Neprimušiu juk jo, pasakau, kad taip nesielgtų, bet jie juokiasi. Bet kokiu atveju, jei pagaučiau, tai į policiją juk nenuvesčiau. Kam man to reikia.
- Ar pasitaikė, kad kas nors pavogtų jūsų surinktus pinigus?
- Kartą pavogė dėžutę su pinigais. Gerai, kad prieš tai buvau išėmęs didesnius centus, todėl praktiškai didelio nuostolio nepatyriau. Vėliau sugavau tą žmogų. Sakiau taip nedaryk. Priešingu atveju važiuosime į policiją. Jis man pasakė, kad vyksime kartu.
- Kiek metų tenka prašyti išmaldos?
- Puse metų, o gal metus. Prieš tai dirbau. Visiškai neseniai viskas įvyko. Dar Šilutėje gyvenau. Po to Kėdainiuose, o dabar Vilniuje. Iš Kėdainių į Vilnių atėjau pėsčiomis. Nestabdžiau automobilių, tiesiog ėjau.
- Ko jums reikėtų, kad pavyktų ištrūkti iš gatvės?
- Buto kokiame nors bendrabutyje. Nueičiau į valgyklą pavalgyti ir užtektų. O daugiau nežinau...
- Ar turite artimųjų, su kuriais šiuo metu bendraujate?
- Turiu du brolius ir seserį. Sesuo gyvena Maskvoje. O broliai Vilniuje. Vienas Karoliniškėse, kitas Fabijoniškėse. Vyresnis dirba prekybos centre. Bendrauju tik su vyresniu broliu. Jis skambina man ir supranta, kad esu išgėręs, tada nenori susitikt. Priešingu atveju, noriai susitinka.
