Rado šaldytuve
Nors policija teigia, kad žinojo apie nuimtą prietaisą, pats įtariamasis jiems įkliuvo atsitiktinai – kai buvo sulaikytas po įvykdyto naujo nusikaltimo.
Neseniai televizijos laidoje, kurioje pagrindiniai herojai – patys pareigūnai, parodytas įvykis atima žada. Jo pradžia perša mintį apie buitinį konfliktą per išgertuves: nukentėjusi moteris pasakoja, kad šventė pas buvusį bendradarbį, kai ją užpuolė pastarojo sūnus. Jis ne tik jai kelis kartus trenkė, bet ir dūrė peiliu į pilvą. Laimė, moteriai pavyko pabėgti iš nusikaltimo vietos, išsikviesti medikus ir pareigūnus.
Nukentėjusioji gydymo įstaigoje pareigūnams nurodė adresą, kur vyko išgertuvės. Patruliai, nieko nelaukdami, nuvyko į nusikaltimo vietą tikėdamiesi rasti įtariamąjį.
Atvykus minėtu adresu bute rastas jo šeimininkas ir keli miegantys jauni vyrai, atitinkantys moters apibūdintą įtariamąjį. Pareigūnai nedelsiant juos pažadino ir išsivežė į komisariatą. Čia, patikrinus abiejų sulaikytųjų tapatybes, išaiškėjo skandalinga detalė – vienas iš jų turi dėvėti apykoję, tačiau jos ant vyro kojos nebuvo.
Grįžus į nusikaltimo vietą ir pasiteiravus buto šeimininko apie nuimtą elektroninį prietaisą, šis nurodė ne mažiau šokiruojančią jo buvimo vietą – šaldytuvą. Rastą apykoję pareigūnai paėmė, o vienas jų dar ir trumpai pakomentavo šią neeilinę situaciją.
„Asmuo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Kad nereikėtų jam kalėti ir jis galėtų vaikščioti laisvėje, uždėta jį kontroliuojanti apykojė. Tačiau, kaip matome, labai lengva apeiti šį dalyką. Įdėjus apykoję į šaldiklį, matyti, kad ji veikia taip, kaip turi veikti uždėta ant kūno", – TV3 televizijos „Farų" laidos žiūrovams komentavo policininkas.
Nusiimti bando ne vienas
Ši istorija kelia daugybę klausimų ir verčia suabejoti, ar nuteistiesiems bei teismo laukiantiems asmenims stebėti skirtas prietaisas yra patikimas. Kad būtų galima geriau suprasti ir išsiaiškinti papasakotą atvejį, paminėtina, kad Lietuvoje veikia dvi tarnybos, kurios uždeda apykojes ir kontroliuoja jas dėvinčius asmenis, – Lietuvos probacijos tarnyba ir Lietuvos policija.
Lietuvos probacijos tarnyba uždeda apykojes asmenims, kurių atžvilgiu teismas priima sprendimą dėl jų nusikalstamos veikos. Taigi probacijos pareigūnai dirba su asmenimis, kurie jau pripažinti kaltais. Šiuo metu visoje Lietuvoje nuolat elektroninio stebėjimo priemonėmis yra prižiūrima apie 80–90 nuteistųjų.
Kaip jau minėta, televizijos laidoje pareigūnas užsimena, kad apykoję nusiėmęs asmuo „paleistas iš įkalinimo įstaigos", todėl paprašėme Kalėjimų departamento, kuriam pavaldi Lietuvos probacijos tarnyba, atstovų, pakomentuoti viešai tūkstančiams žmonių parodytos istorijos aplinkybes.
„Minimo asmens priežiūros Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai nevykdė, todėl negalėjo matyti šio pažeidimo. Manytume, kad jums būtų tikslinga kreiptis į Lietuvos policijos atstovus", – tokį atsakymą pateikė Kalėjimų departamento atstovė Simona Banėnienė.
Ji pripažino, kad nors šis atvejis tarnybai nežinomas, tačiau per metus būna bent keli, kai nuteistieji savavališkai nusiima ar bando nusiimti apykoję.
S. Banėnienė teigė, kad tokie asmenys buvo grąžinami į laisvės atėmimo vietas. Apie tokius atvejus sužinoma nedelsiant, kadangi sistema fiksuoja pažeidimą.
„Apie bet kokį pažeidimą sistema nedelsiant informuoja ją stebinčius pareigūnus. Į visus pažeidimus reaguojama realiu laiku skambinant asmeniui arba vykstant į jo gyvenamąją ar realią buvimo vietą. Esant pavojingiems prižiūrimųjų veiksmams, pranešama policijai, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai", – detalizuoja pašnekovė.
Kaip teigiama, jei asmuo vienaip ar kitaip pažeidžia nustatytas taisykles, Probacijos tarnybos pareigūnai kreipiasi į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. Jei teismas nusprendžia panaikinti lygtinį paleidimą, nuteistasis grįžta į įkalinimo įstaigą tam laikui, kuriam buvo paleistas lygtinai. Jei nustatytas taisykles pažeidžia asmuo, kuriam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, jam teismas gali šią bausmę pakeisti griežtesne, t.y. bauda arba areštu. Be to, įrangą sugadinęs asmuo privalo atlyginti padarytą žalą.
Įtariamojo surasti nepavyko
Faktą, kad šios istorijos herojus, apykoję patupdęs šaldytuve, yra prižiūrimas Lietuvos policijos, „Kauno dienai" patvirtino Policijos departamento atstovai.
„Vaizdo siužete nurodytas atvejis mums žinomas ir asmuo, kuris nusiėmė apykoję, buvo stebimas policijos", – pripažino Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Pasak jo, visas per televiziją rodytos istorijos siužetas vyko praėjusių metų rugsėjo 7 d.
„Tos dienos vakare buvo gautas pranešimas apie kardomosios priemonės pažeidimą, t.y. nutolimą nuo specialios įrangos. Policijos pareigūnai patikrino asmens gyvenamąją vietą, tačiau asmens namuose nebuvo. Jo buvimo vietos artimieji irgi nežinojo. Vėliau, nakties metu, policija gavo kitą pranešimą (nesusijusį su kardomosios priemonės pažeidimu), kuriame buvo sulaikyti du asmenys ir jie pristatyti į policijos įstaigą. Tikrinimo metu ir paaiškėjo, kad vienas iš asmenų yra policijos stebimas asmuo", – apie tai, kad apykoję nusiėmęs vyras sulaikytas tik po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat patvirtina R. Matonis.
Kitaip nei siužete kalbėjęs pareigūnas, Policijos departamento atstovas aiškina apykojės veikimą ją įdėjus į šaldytuvą. Teigiama, kad apykojės įdėjimas į šaldiklį nedaro įtakos įrangos veikimui, nes esą fiksuojamas jo nusiėmimo momentas, o apie tai policijos pareigūnai gauna pranešimą.
„Policija žinojo, kad stebimasis yra pažeidęs kardomąją priemonę ir ėmėsi tikrinti, kur asmuo yra, tačiau jo nerado. Apie tokius pažeidimus nustatyta tvarka informuojamos suinteresuotos institucijos", – užtikrintai tvirtino pašnekovas, atmesdamas kolegos į kamerą pasakytą frazę, kad iš šaldytuvo išimta apykojė veikė tarsi būtų uždėta ant asmens kojos.
Pažvelgus į šią situaciją ir pabandžius įsivaizduoti, kad ne vienas pavojingas nusikaltėlis teismo laukia laisvėje su apykoje ir bet kada gali ją nusiėmęs pasislėpti nuo teisingumo, kyla klausimas – kaip vykdoma tokio asmens paieška?
R. Matonis į šį klausimą atsakė dalį atsakomybės permesdamas pačiam įtariamajam: „Jei gaunamas signalas, kad asmuo nusiėmė apykoję, intensyviai vykdoma jo paieška, išnaudojant visus įmanomus būdus, naudojant viešas ir neviešas priemones. Sklandus kardomosios priemonės vykdymas priklauso ne tik nuo policijos darbo, bet ir nuo asmens, kuriam ji yra skirta. Deja, pasitaiko piktybinių stebimųjų, kurie nesilaiko nustatytos tvarkos, režimo, teisėtų pareigūnų reikalavimų vykdymo ir net įrangos gadinimo atvejų. Policija reaguoja į pranešimus, priklausomai nuo jų pobūdžio, – paskambina stebimajam, nedelsiant atvyksta, netikėtai aplanko namuose."
Taip ir liko neaišku, kodėl atliekant intensyvius paieškos veiksmus televizijos laidoje parodytas asmuo buvo surastas tik tada, kai buvo įvykdytas naujas nusikaltimas. Negalėjo Policijos departamento atstovai atsakyti ir į klausimą, kiek asmenų per pastaruosius metus bandė ar piktybiškai nusiėmė apykojes būdami laisvėje – esą tokios statistikos niekas neveda. Kaip ir to, kiek įtariamųjų šiuo metu jomis kontroliuojamų: „Asmenų skaičius, kuriems paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nuolat kinta atsižvelgiant į priimtų nutarčių skaičių."
Apykojės, kurią kontroliuoja Lietuvos policija, specifika
Kiekvienoje apskrityje yra policijos operatyvaus valdymo skyriai, kurie stebi jų aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančius asmenis, kuriems skirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra.
Už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą ir nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą asmenims gali būti skiriamas suėmimas, jei tam būtų pagrindas.
Apykojės dirželis yra universalus ir prieš uždedant reguliuojamas jos dydis. Ją uždeda specialiai apmokytas pareigūnas ir stebimasis be policijos žinios nei reguliuoti, nei iš naujo jos uždėti negali.
Apykojė yra vientisas, neardomas įrenginys, turintis nuosavą energijos šaltinį, jam senkant, policija gauna pranešimą apie tai ir tada jis keičiamas kitu. Pagal taisykles stebimasis privalo netoli savęs nešiotis papildomą įrenginį, kuris kontroliuoja apykojės būklę. Papildomas įrenginys turi būti periodiškai įkraunamas.
Straipsnio autorė: Kamilė Ščavinskaitė, „Kauno diena".
