Kol prokurorai aiškinasi, ar buvo daromas spaudimas įskaityti Seimo pirmininkės sūnaus įmonės „Novotersa“ skolą, „Snoro“ klientai kalba apie dvejopus standartus.
Seimo pirmininkės sūnaus Gedimino Degučio aiškinimas, kad sausio 6-ąją įvykęs pinigų įskaitymas paskolai dengti yra lapkričio 16 dienos iki banko nacionalizavimo pradėtos operacijos tęsinys, įskaudino kitus „Snoro“ klientus. Tą pačią dieną iki banko nacionalizavimo pradėtos vykdyti kitų asmenų operacijos nebuvo baigtos, atsakymų iš banko šie žmonės taip ir nesulaukė.
Kreipėsi lapkričio 16 dieną
Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus ir įmonės „Novotersa“ vadovas, akcininkas G. Degutis įsitikinęs, kad bankrutuojančio „Snoro“ istorijoje jo verslui jokios privilegijos nebuvo taikomos.
Raštą dėl „Snoro“ banke esančioje įmonės sąskaitoje 652 tūkst. litų įskaitymo paskolai padengti G. Degutis išsiuntė 2011-ųjų lapkričio 16-ąją, t. y. tą pačią dieną, kai bankas buvo nacionalizuotas.
Kadangi nacionalizavus banką finansinės operacijos buvo sustabdytos, dalis kredito padengta šių metų sausio 6 dieną. Paskolai padengti įskaičius šiek tiek daugiau nei 645 tūkst. litų, kredito likutis sumažėjo iki apytikriai 0,5 mln. litų.
„Novotersa“ pernai iš „Snoro“ banko paėmė 1,6 mln. litų paskolą būstams statyti Mindaugo gatvėje Vilniuje.
Pradėtų operacijų tęstinumas?
Panevėžietę Danutę Gaidienę įskaudino G. Degučio pasakojimas televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kad jis, nieko nežinodamas apie banko nacionalizavimą, lapkričio 16-ąją atliko pavedimą paskolai padengti.
„Ar neskaudu klausytis paprastam pensininkui tokių aiškinimų? Aš taip pat nieko neįtardama apie gresiantį banko bankrotą lapkričio 16-ąją 11 val. nutraukiau indėlio sertifikato sutartį, o pinigų nebeatgaunu. Apmaudu, kad mūsų Lietuvėlėje galioja dvigubi standartai: vieni – elitui, kiti – vargšams. Man 8 tūkst. litų – kaip milijonieriui milijonas“, – prašydama padėti atgauti pinigus į vieną Seimo narių kreipėsi D. Gaidienė.
„Mano istorija prieštarauja I. Degutienės sūnaus pasakojimui per televiziją, kad yra pradėtų operacijų tęstinumas“, – įsitikinęs Klaipėdoje gyvenantis Vytas Paškauskas. Jis taip pat lapkričio 16-ąją apiformino pinigų už turėtą indėlio sertifikatą atsiėmimą. V. Paškauskas su žmona 2011 metų balandį „Snore“ įsigijo 10 tūkst. litų indėlio sertifikatą. Lapkričio 15-ąją spaudoje pasirodžius informacijai apie galimas banko problemas, tą patį vakarą klaipėdietis kreipėsi į „Snoro“ darbuotoją klausdamas, ar tai tiesa. Sulaukęs atsakymo, kad „tikrai kažkas įvyks“, lapkričio 16-osios rytą su žmona Taikos prospekte esančioje valiutos keitykloje pateikė prašymą atsiimti pinigus. Įforminusi dokumentus banko darbuotoja pasakė, kad pinigus su priskaičiuotais procentais sutuoktiniai galės atsiimti lapkričio 17 dieną. „Kai kreipiausi į „Snoro“ filialą, esantį Liepų gatvėje Klaipėdoje, buvo pasakyta: „Jūsų pinigai dingo.“ O kaip tada iki banko nacionalizavimo pradėtų operacijų tęstinumas?“ – piktinosi V. Paškauskas, pridurdamas, kad, matyt, yra lygių ir lygesnių.
Kieno sąskaita?
2011 metų pabaigoje Seimas priėmė Bankų įstatymo pakeitimus, leidžiančius tam tikrai banko kreditorių grupei (indėlininkams) iš sąskaitose turimų lėšų padengti iš to paties banko paimtus kreditus. Ši tvarka įsigaliojo sausio 1-osios.
Maksimali suma, kurią galima įskaityti, siekia 100 tūkst. eurų (345 280 litų). Banko pranešime teigiama, kad įskaitymo procedūra netaikoma savaime. Klientas arba bankroto administratorius inicijuoja įskaitymo procedūrą.
Laikinasis administratorius nusprendė paskolas turintiems banko klientams automatiškai užskaityti tik iki 5 tūkst. litų sąskaitose esančias sumas. Automatinis įskaitymas pradėtas taikyti tik nuo vasario 1-osios. Klientai, kurių sąskaitose per 5 tūkst. litų, turi kreiptis į bankroto administratorių, užpildyti specialią banko svetainėje esančią formą ir ją pateikti.
Pasigirsta nuomonių, kad G. Degutis, iš kurio įmonės sąskaitos „Snore“ į kredito sąskaitą įskaityta daugiau nei 600 tūkst. litų, taip „laimėjo“ apie 300 tūkst. litų, t. y. suma, kuri galėjusi pradingti, nes nėra apdrausta indėlių draudimu.
G. Degutis tvirtina, kad visi jo veiksmai buvo teisėti, nes sąskaita, iš kurios pervesti pinigai kredito daliai padengti, yra ne įmonės einamoji, o speciali banko sąskaita. Joje esančiomis lėšomis jis nedisponuoja.
Skaičiukai – ne pinigai
Advokatas Kęstutis Virbickas teigė: „Kai bankui iškeliama bankroto byla, pinigų judėjimas sąskaitose negalimas. Administratorius negali vykdyti įstatymams prieštaraujančių veiksmų. Jei įmonei iškelta bankroto byla, preziumuojama, kad lėšų nėra. Paprasčiau tariant, banko klientas mato skaičiukus, tačiau nereiškia, kad jie rodo realiai egzistuojančius pinigus. Jei įmonėje trūksta lėšų, kaip galima atlikti pervedimą? Negalime teigti, kad įstatymus pažeidė G. Degutis. Tačiau galime įtarti, kad atlikęs užskaitą, banke dirbantis asmuo pažeidė įstatymus, nes pažeidė kreditorių eiliškumą.
Įmonių bankroto įstatyme ir Bankų įstatyme nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos valdyti, naudoti banko turtą ir lėšas, jais disponuoti turi teisę tik bankroto administratorius.
Kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, kaip vienas pagrindinių bankroto instituto tikslų, akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, jog įmonė yra nemoki, t. y. ji negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bankrutuojančiai įmonei draudžiama atsiskaityti su vienais kreditoriais nuskriaudžiant kitus, nes įmonės turtas yra visiems kreditoriams dalytinas turtas.
Neturi būti vieno žmogaus skola padengiama, taip apribojant kitų kreditorių galimybę proporcingai atgauti pinigus. G. Degutis „Snoro“ banke yra ir kreditorius, ir skolininkas.“
