Vaikai narkotikų gauna be problemų, svaiginasi vis dažniau, tačiau ne visada supranta, ką iš tikrųjų vartoja.
Apie tai antradienį laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ diskutavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Emilija Gaidytė ir Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Pastebi raudonų vėliavų
Praėjusią savaitę pasirodė Klaipėdos mokyklose atlikto paviršių tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad beveik visose savivaldybės mokyklose buvo rasta narkotikų pėdsakų, daugiausia kokaino.
E. Gaidytė aiškina, kad tyrimai yra skirti pėdsakams aplinkoje identifikuoti. Tai reiškia, kad rezultatai nerodo vartojimo fakto. Jos teigimu, pėdsakai gali atsirasti palietus tokius objektus kaip durų rankenos, pinigai.
„Medžiagų pėdsakų yra praktiškai visur. Vaikas vykdamas į mokyklą netyčia prisilietė prie žmogaus, kuris galbūt turėjo kontaktą su medžiagomis ir atnešė pėdsakų į mokyklą“, – nurodo E. Gaidytė.
Vilniuje taip pat atliekami tyrimai, tačiau išsamesni – apie medžiagų vartojimo paplitimą, vaikų santykį su tėvais, bendraamžiais ir mokyklų darbuotojais.
„2020 m. mes džiaugiamės tuo, kad daugiau nei 80 proc. mokinių iš tėvų gauna paramos, gali pasikalbėti asmeniniais klausimais. Lygindami 2020 ir 2022 m. duomenis matome, kad šie rodikliai prastėja. Vaikai mažiau laisvalaikio leidžia su tėvais, tėvai nenustato taisyklių, kada mokiniai galėtų grįžti vakarais namo. Buvimas lauke tamsiu paros siejasi su rizikinga elgsena. Jau matome, kad čia yra raudona šviesa, į kurią turime reaguoti.
Taip pat tiriame bendraamžių santykį, matome didelę bendraamžių įtaką vartoti tam tikras medžiagas, užsiimti rizikinga veikla“, – komentuoja ji.
Efektyviausia priemonė – ryšys, sąmoningumo ugdymas
Anot D. Žvirdausko, tikėtina, kad situacija Lietuvoje dėl narkotikų tarp vaikų vartojimo nėra kažkuo išskirtinė nuo kitų Europos valstybių. Vis dėlto, jo nuomone, svarbu turėti stiprią ir pilietišką visuomenę, kuri leistų vaikams pasitikėti aplinka, domėtis, klausti ir ugdyti savo sąmoningumą.
„Yra minkštosios priemonės ir kietosios. Minkštosios – daugiau susiję su edukacija, buvimu, labai svarbu bendradarbiavimas šeimos ir mokyklos“, – sako D. Žvirdauskas.
Kietosios priemonės – griežti patikrinimai.
E. Gaidytė pabrėžia, kad vienintelis įrankis, šiuo metu esantis mokyklų rankose – bendravimas su šeimomis ir pačiais mokiniais.
„Spręsti šią problemą bendradarbiaujant visiems kartu. Jeigu tik mokykla imsis šios kompleksinės problemos sprendimo, irgi nebus gerai“, – tikina ji.
Vis dėlto kai kurios mokyklos yra išbandžiusios ir kitų priemonių – įveda įėjimo korteles, įrengia kameras, neleidžia vaikams palikti mokyklos teritorijos.
Anot D. Žvirdausko, tokių priemonių įvedimas labai priklauso nuo mokyklos infrastruktūros. Tačiau specialistas pabrėžia, kad nepaisant minėtų priemonių, mokiniai nieko neprižiūrimi gali eiti į mokyklą ir eiti į namus, o ką veiks laisvu laiku, nuo mokyklos nepriklauso.
„Mokykla vis tiek vaikus pažįsta. Pradinių klasių mokytojas, penktų–aštuntų klasių vadovai, jie žino mokinių tipinį elgesį. Jeigu vienu ar kitu aspektu jis keičiasi, jie gali informuoti tėvus. Tėvų, nebendradarbiaujančių arba slepiančių irgi mažuma. Taip mes pirmuosiuose žingsniuose užkardome, labai svarbu kalbėti“, – sako jis.
Dar vienas galimas sprendimas – testų mokiniams atlikimas. Vis dėlto tiek D. Žvirdauskas, tiek E. Gaidytė, tiek L. Slušnys sako, kad ši priemonė nebūtų efektyvi – verčiau sėtų baimę ir nepasitikėjimą, nei kurtų ilgalaikį efektą.
„Prie kiekvieno vaiko apsauginio nepastatysime. Todėl sąmoningumo ugdymas yra pats didžiausias tikslas. Tai yra bendras darbas, tiek mokyklos, tiek tėvų, tiek socialinių partnerių, pareigūnų, mokslininkų darbas. Beje, labai svarbu, turint kažkokį atvejį, pritaikyti priemones individualiai“, – tikina D. Žvirdauskas.
Įtaką vartojimui turi daugybė veiksnių
Parlamentaro L. Slušnio nuomone, įtaką narkotikų vartojimui daro daugelis veiksnių.
„Kaip atsiranda priklausomybės ir iš kur jos? Vienoje vietoje kalambūriškai juokiuosi – mielieji, atkeliavome į gana turtingos valstybės pėdsakus. Turtingose valstybėse hedonizmas, malonumų ieškojimas, yra klasikinis bet kurios civilizuotos valstybės vienas iš fenomenų. Nebūčiau drastiškas sakyti, kad tai epidemija, nes santykinai su kitomis Europos valstybėmis mūsų vaikai turi mažiau problemų“, – komentuoja L. Slušnys.
Anot jo, vaikų sprendimams vartoti narkotikus įtakos taip pat turi šeimų pažeidžiamumas, tvirto ryšio su šeima trūkumas, palaikymo stoka bei aplinkos spaudimas.
Parlamentaro žodžiais tariant, kovodama su narkotikų vartojimu visuomenė dažnai į tai žiūri kaip į tragediją, tačiau nuo priklausomiems žmonėms narkotikai yra malonumas. Todėl apskritai reikėtų keisti požiūrį į problemos sprendimą.
Laidą „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį–ketvirtadienį 19:30 per TV3 televiziją ir naujienų portale tv3.lt!
.jpg)
