Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Bėda ta, kad Lietuvoje įstatymas yra vienas, kartais galvoju kad labai kvailas, toks kiek man žinoma tik Didžiojoje Britanijoje: t.y žvalgyba ir išgavimas kartu (jeigu radai, iškart gali išgauti). Šiaip Lietuva galėtu daryti visiškai kitaip: samdyti tą patį Chevroną, kad darytu testinius grežinius ir apskaičiuotu kiek tų dujų mes turime, o po to mes patys nuspręstume ką su jomis daryti jeigu jų būtu. Taip darė ir Prancūzija: pas juos žvalgyba yra įstatymais atskirta nuo išgavimo: ištyrė, kad turi daugiausiai skalūnų Europoje ir išgavimą suspendavo neribotam laikui. Va tuomet, žinodamas kad turi, gali žaisti šia korta su Gazpromu, O dabar tiesiog yra taip: duodam privačiam kapitalui investuot: jeigu neras neprarasim pinigų, jeigu ras šiek tiek uždirbsim ir sukursim minimalią konkurenciją. Bet gerbiami politikai Jūs manot Chevronas čia atvyko paprastam žmogui padėt? Jis išanalizavo mūsų dujų rinka, kad čia investavus kelis šimtus milijonų ir atradus skalūnų telkinius, pagal dabartines rinkos kainas eis uždirbti šimteriopai daugiau nei Amerikoje, kur labai daug konkurentų ir žema rinkos kaina. Tad maksimalus dujų atpigimas rinkoje bus apie 10 procentų, o paprastam žmogui nei šilta nei šalta nuo to, na nebent reikės daug sunkvežimių vairuotojų ;) Reikėtu nepamiršti, kad galimai bus užteršti gruntiniai vandenys, o švarus gėlas vanduo vis brangsta pasaulyje ir jį bus galima brangiai parduoti. Jeigu nežinote dar nežinote, Lietuvoje mes turim daug neišnaudotų dirbamos žemės resursų, o pasaulyje labai stinga maisto, tad daug galėtume pasiekti augindami maistines kultūras ir jas eksportuodami, tik tam reikia atnaujintos infrastruktūros: naujų laivų, platesnio geležinkelio tinklo, naujų traukinių, vagonų javams. Tas pats ir su gyvulininkyste. Aš nesu prieš žvalgymą, bet kol jis įstatymais nėra atsietas nuo išgavimo tai yra labai neskaidru. Plius turi išgavėjas mokėti pastovų aplinkos draudimo mokestį į aplinkos apsaugos fondus, kuris užtikrintu, kad įvykus avarijai ar įmonei bankrutavus būtų tinkamai sutvarkoma gręžinio vieta ir atstatoma normali tos vietos ekosistemos pusiausvyra, o nepaliekama išbetonuota dykvietė vidurį laukų, aplink kurią išpilstyta įvairių toksiškų chemikalų.
Taip buvo prichvatizuota Mažeikių Nafta, o žulikai ne tik, kad laisvėje, bet ir vėl kelia savo purvinus sparnus, tik šį kartą galutiniam Lietuvos sunaikinimui....
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. IX-2279
priedas
Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti
k o s t a n t u o j a:
I.
Dėl teisės aktų, reglamentavusių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą
82
1. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama nesivadovaujant bendraisiais
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo principais ir
nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad „valstybė,
atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius
santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas“. Todėl įstatymai,
nustatę išskirtines privatizavimo sąlygas ir principus bei išskiriantys akcinę bendrovę „Mažeikių
nafta“ ar ypatingu būdu reguliuojantys jos veiklą, savaime nepažeidė teisinės valstybės principo.
2. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nebuvo privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių
„Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo nutarimu
pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios
veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė
neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo.
3. Ypatingas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso teisinis
reguliavimas turėjo derintis su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir konstituciniu teisinės valstybės
principu, ypač akcentuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies
nuostatą, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. bei 2003 m. kovo
17 d. nutarimuose buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“,
„Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis prieštaravo Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 4 straipsniui, 46 straipsnio trečiajai, ketvirtajai ir penktajai dalims, 120
straipsnio antrajai daliai ir 122 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam
teisinės valstybės principui, o minimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 23 straipsniui. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5
straipsnio 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmajai daliai, 67
straipsnio penkioliktam punktui, 127 straipsnio trečiajai daliai ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
5. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese būta ir
daugiau įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimų, kurie pateikti Komisijos išvadų aprašomojoje
dalyje. Komisija, konstatuodama pastarąjį teiginį, pabrėžia, kad Komisija nėra nei ikiteisminio
tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei teismas. Komisija, vertindama teisės aktus, reglamentavusius
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
privatizavimui, neatitinka tuo metu galiojusių įstatymų arba prieštarauja vieni kitiems patys
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
6. Komisija atkreipia dėmesį į dėsningumą, kad dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimų, minimų išvadų aprašomojoje dalyje, nebuvo oficialiai paskelbti. Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatė, kad Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimai „turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės
aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektų ratui jie
skirti“.
7. Komisija atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(Ministras Pirmininkas G. Vagnorius) spręsdavo krašto reikalus ir suteikdavo įgaliojimus
protokoliniais nutarimais, tokiu būdu klausimus, kuriuos buvo galima spręsti tik Vyriausybės
nutarimais, sprendė nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir galiojusių įstatymų normų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatė, jog „pagal
Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus“.
II.
Dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų veiksmų, priimtų sprendimų bei motyvacijos
privatizuojant akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“
83
1. Komisija nustatė, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama
nesivadovaujant bendrosiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo
įstatymo nuostatomis. Komisija nenustatė priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti
vienos kompanijos „Williams International Company“ pasirinkimą, tuo pat metu atsisakant
numatyto viešo tarptautinio konkurso.
2. Komisija mano, kad atviro ir skaidraus privatizavimo proceso skelbiant viešą tarptautinį
konkursą nebuvimas, o vienos kompanijos „Williams International Company“ pasirinkimas
nedalyvaujant kitiems potencialiems investuotojams iš esmės susilpnino Lietuvos derybinę poziciją.
Investuotojo pasirinkimas vadovaujantis geopolitiniais, politiniais arba kitokio pobūdžio interesais,
visiškai neatsižvelgiant į ekonominius motyvus buvo iracionalus ir nepagrįstas.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime yra
pažymėjęs, kad „teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai
privalo veikti tik ateityje“. Komisija nustatė, kad išvadų aprašomojoje dalyje nurodyti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimai, įpareigojantys sudaryti atitinkamus susitarimus su „Williams
International Company“, buvo tik jau įvykusių derybų ir pasiektų susitarimų formalusis įtvirtinimas
bei įteisinimas.
4. Komisija nustatė, kad „Williams International Company“ atsiradimas Lietuvoje gali būti
sietinas su 1997 m. viduriu, o dokumentais įrodyta, jog derybų procesas prasidėjo ne vėliau kaip
1997 m. gruodžio 1 d., nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G.
Vagnorius) leidimą pradėti derybas protokoliniu nutarimu davė tik 1998 m. vasario 11 d. ir tik dėl
akcinės bendrovės „Būtingės nafta“. Komisija nustatė, kad buvęs ūkio ministras V. Babilius,
viršydamas įgaliojimus ir pažeisdamas įstatymus, Susitarimą dėl principų pasirašė 1998 m. vasario
14 d., o vėliau, siekiant išvengti atsakomybės, tokio pat turinio dokumentas buvo pasirašytas dar
kartą 1998 m. kovo 17 d., jau gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą.
5. Komisijos nuomone, pirminiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašyti susitarimai
su „Williams International Company“ – Susitarimas dėl principų (1998 m. kovo 17 d. pasirašė ūkio
ministras V. Babilius), Ketinimų protokolas (1998 m. liepos 29 d. pasirašė ūkio ministras V.
Babilius) ir Susitarimo memorandumas (1999 m. balandžio 15 d. pasirašė ūkio ministras V.
Babilius ir finansų ministras A. Šemeta) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Ministras
Pirmininkas G. Vagnorius) nebuvo tinkamai įvertinti ekonominiu bei teisiniu požiūriu ir dėl to
Lietuvos derybininkams apsunkino, suvaržė ir apribojo tolesnes derybas.
6. Laikinoji valdymo paslaugų sutartis, nesant teisinio pagrindo, pasirašyta 1998 m. rugsėjo
11 d., kurios nuostatos plačiau nagrinėjamos Komisijos išvadų aprašomojoje dalyje, nenumatė,
kokias konkrečias paslaugas turi teikti „Williams International Company“, tačiau pagal pateiktas
sąskaitas valdymo paslaugų išlaidos nuo 1998 m. liepos 29 d. iki 1999 m. spalio 29 d. sudarė 24
884 300 litų. Šioje sutartyje buvo numatytas fiksuoto dydžio atlyginimas, sudarantis 1000 JAV
dolerių už vieno žmogaus darbo dieną, nenumatant pagrindo ar paskaičiavimo, kodėl būtent toks
fiksuotas atlyginimas būtų mokamas. Ši sutartis taip pat sudarė sąlygas „Williams International
Company“ ne tik konsultuoti, tačiau ir dalyvauti sprendžiant įmonių veiklos klausimus, o Lietuvos
Respublikos Vyriausybė šia sutartimi faktiškai neteko galimybių kontroliuoti įmonių veiklos.
7. Komisija pažymi, kad Teisingumo ministerija (teisingumo ministras G. Balčiūnas),
vertindama, ar sutartys su „Williams International Company“ atitinka Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir kitus teisės aktus, oficialiose išvadose nurodydavo įvairių sutarčių projektų
straipsnių ar jų dalių neatitikimus Lietuvos teisei, kurie nebūdavo pašalinti. Tačiau 1999 m. spalio
29 d. teisingumo ministras G. Balčiūnas, išnagrinėjęs visus sutarčių projektus, vienasmeniškai
padarė teisinę išvadą, kad šios sutartys neprieštarauja galiojantiems Lietuvos teisės aktams.
III.
Dėl valstybės pareigūnų, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant sprendimus dėl akcinės
bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
84
1. Komisija, vertindama pareigūnų, priėmusių, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant
sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo, pabrėžia, kad šios išvados
nesaisto nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei prokuratūros, nei teismo ir tiesiogiai nesukelia
teisinių padarinių jose nurodytiems asmenims.
2. Komisija nustatė, kad buvęs Ministras Pirmininkas G. Vagnorius žinojo apie visus
buvusio ūkio ministro V. Babiliaus, veikiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Ūkio
ministerijos vardu, ir „Williams International Company“ derybinius procesus, jų eigą ir prisiimamus
įsipareigojimus bei pastarųjų įsipareigojimų turinį.
3. Lietuvos Respublikos Seimas (Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Seimo Pirmininko
Pirmasis pavaduotojas A. Kubilius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, privalėjo
vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinę priežiūrą. Todėl atsakomybė už
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo pradžią ir pasirinktą privatizavimo būdą tenka ir
Lietuvos Respublikos Seimui, kuriame daugumą tuo metu turėjo konservatoriai ir krikščionys
demokratai.
4. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese
dalyvavo ir esminiams sprendimams darė įtaką Respublikos Prezidentas V. Adamkus, Prezidento
patarėjai A. Januška ir R. Mieželis, nes akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
klausimai keturis kartus buvo svarstomi Valstybės gynimo taryboje (Valstybės gynimo tarybą
sudarė ir Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Ministras Pirmininkas R. Paksas (prieš tai Ministras
Pirmininkas G. Vagnorius), krašto apsaugos ministras Č. Stankevičius, kariuomenės vadas J.
Kronkaitis (iki 1999 m. liepos 1 d. – J. Andriškevičius), kuriai vadovauja Respublikos Prezidentas
(Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio pirmoji dalis). Taip 1999 m. rugpjūčio 31 d.
Valstybės gynimo tarybos nutarimu Nr. 14 Valstybės gynimo taryba nutarė rekomenduoti Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pritarti „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio
laiške keliamoms šešių punktų galutinėms sąlygoms: dėl locmano; dėl Būtingės naftos terminalo
statuso; dėl geležinkelių tarifo; dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ naftos perkrovimo tarifų;
dėl apyvartinio kapitalo; dėl naujos akcininkų struktūros. Taip pat Komisija nustatė, kad
dalyvaujant Respublikos Prezidentui V. Adamkui įvyko ne mažiau kaip aštuoni įvairaus lygio
pasitarimai akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimu.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E.
Maldeikis ir finansų ministras J. Lionginas, tęsdami ankstesnės Vyriausybės derybas, siekė iš dalies
peržiūrėti Susitarimo dėl principų, Ketinimų protokolo ir Susitarimo memorandumo kai kurių
pozicijų, tokių kaip dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo skaičiavimas, mokestis už valdymo
paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybės už buvusius akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“, įsipareigojimus. Tačiau per penkių mėnesių derybų laikotarpį nepasiekė jokių
esminių sutarčių sąlygų pakeitimų, gerinančių valstybės poziciją.
6. Komisija neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pagrįstai teigti ir daryti išvadą, jog
Rusijos kompanija „Lukoil“ galėjo kokiu nors būdu daryti įtaką Ministro Pirmininko R. Pakso, ūkio
ministro E. Maldeikio ir finansų ministro J. Liongino pozicijoms derybose su „Williams
International Company“.
7. Komisija nustatė, kad Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis,
finansų ministras J. Lionginas, vadovavę derybų su „Williams International Company“
baigiamajam procesui, vėliau patys atsisakė pasirašyti sutartis. Komisija nustatė, kad deryboms su
„Williams International Company“ vadovaujant Ministrui Pirmininkui R. Paksui, įsipareigojimų
apimčių ir sąlygų Lietuvos Respublikai nepavyko pagerinti.
8. Komisijos vertinimu, buvusių Ministro Pirmininko R. Pakso, ūkio ministro E. Maldeikio
ir finansų ministro J. Liongino atsistatydinimas sutarčių pasirašymo išvakarėse rodo nepakankamai
atsakingą šių pareigūnų požiūrį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo ir ministrų pareigas,
nesistengta įrodyti tuometinio Lietuvos Respublikos Seimo konservatorių ir krikščionių demokratų
daugumai (Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.
Kubilius) ir Respublikos Prezidentui V. Adamkui šių sutarčių keliamą žalą Lietuvos ekonomikai.
85
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl sutarčių
su „Williams International Company“ sudarymo“ buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų
ministras S. Kaktys buvo įgaliotas parafuoti Investicijų, Akcininkų, Valdymo, Bendrųjų terminų ir
Aiškinimo sutartis (buvę Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis, finansų
ministras J. Lionginas balsavo prieš, teisingumo ministras G. Balčiūnas susilaikė). Tačiau buvęs
valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras S. Kaktys, viršydamas įgaliojimus, parafavo ir
kitas sutartis, todėl Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavė teismui.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl
pritarimo sutarčių su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“
projektams ir atitinkamų įgaliojimų suteikimo“ Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras
S. Kaktys bei susisiekimo ministras R. Didžiokas buvo įgalioti pasirašyti Investicijų, Akcininkų,
Bendrųjų terminų ir Aiškinimo sutartis, todėl Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir
bylą perdavė teismui.
11. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso
galutinėje stadijoje, dalyvaudamas aukščiausių valstybės pareigūnų pasitarimuose bei gaudamas
asmeninę „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio korespondenciją, dalyvavo
ir privatus asmuo J. Kazickas.
12. Komisija mano, kad nepaisant to, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (direktorius V.
Junokas) pradėjo veikti 1998 m. sausio mėn., akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
procese Specialiųjų tyrimų tarnyba tinkamai neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos.
13. Komisija nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas (Generalinis direktorius J.
Jurgelis; nuo 1998 m. birželio 3 d. – M. Laurinkus) negavo pavedimų dėl investuotojo į akcinės
bendrovės „Mažeikių nafta“ patikimumo įvertinimo. Valstybės institucijos į Valstybės saugumo
departamentą dėl išvadų pateikimo ar informacijos suteikimo nesikreipė. Komisijos vertinimu,
Valstybės saugumo departamentas tinkamai neatliko savo funkcijų akcinės bendrovės „Mažeikių
nafta“ privatizavimo procese, nors pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą tai privalėjo
atlikti.
IV.
Dėl galimo pareigūnų veiksmų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo
statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams bei pareigūno duotai
priesaikai
Komisija, įvertinusi akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes,
nusprendė Komisijos nustatyta tyrimo kryptimi tyrimo dėl galimo pareigūnų veiksmų prieštaravimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir
teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai nevykdyti, nes, Komisijos nuomone, tyrimas šia
kryptimi būtų viršijęs Lietuvos Respublikos Seimo suteiktus įgaliojimus. Komisijos nuomone, kai
kurių valstybės pareigūnų veiksmai galėtų būti traktuojami kaip nesuderinami su duota priesaika.
V.
Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorio pasekmių akcinei bendrovei
„Mažeikių nafta“ bei Lietuvos Respublikai
1. Komisija nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G.
Vagnorius), nevykdydama 1996 m. rugsėjo 24 d. priimto Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės
„Lietuvos nafta“ įstatymo, 1997 m. pabaigoje pradėjo derybas su „Williams International
Company“ dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Tuo tarpu minėtas Lietuvos
Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios tik
1998 m. balandžio 28 d.
2. Komisija konstatuoja, kad „Williams International Company“ pagal jos prisiimtus
sutartinius įsipareigojimus turėjo užtikrinti reikiamo naftos kiekio tiekimą akcinei bendrovei
86
„Mažeikių nafta“, tačiau nesugebėjo to padaryti, todėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ išnaudojo
tik pusę savo pajėgumų.
3. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, nustatė, kad valstybės vardu ir su
valstybės garantija (Ministras Pirmininkas A. Kubilius, finansų ministras V. Dudėnas) gautų
paskolų (221,5 mln. JAV dolerių), skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms, detalus
planavimas ir konkrečių tikslų nustatymas akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ nebuvo
atliekamas, o pagal 1999 m. spalio 30 d. bendrovės valdyboje patvirtintus planus 570 mln. JAV
dolerių finansavimas iš išorinių šaltinių nebuvo gautas.
4. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad esant toms pačioms
pervežimo apimtims akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2002
m. gruodžio mėn. galėjo gauti 52 mln. Lt papildomų pajamų, jeigu už suteiktas paslaugas akcinei
bendrovei „Mažeikių nafta“ būtų taikyti patvirtinti baziniai tarifai. O akcinė bendrovė „Klaipėdos
nafta“ per 2000–2002 m. laikotarpį galėjo gauti 34,9 mln. Lt pajamų, jeigu būtų taikomas toks pat
krovos tarifas kaip ir kitiems klientams. Laivai, kurie naudojosi Būtingės terminalo paslaugomis,
nemokėjo mokesčių už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų naudojimą ūkinei veiklai. Dėl
perkrautiems naftos produktams terminale taikytų nuolaidų (100 proc.) valstybė per 1999–2002 m.
negavo apie 47 mln. litų pajamų.
5. Kartu Komisija konstatuoja, kad „Williams International Company“ pagal pasirašytas
sutartis turėjo modernizuoti akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, sudaryti ilgalaikes naftos tiekimo
sutartis ir siekti pelningos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos, tačiau nė vieno iš šių
sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, taip pat neracionaliai naudojo paskolas ir finansinius išteklius.
Pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 1999 m. lapkričio mėn. gavo 360 mln. Lt paskolą,
kurią pervedė į depozitus už mažesnes palūkanas, nei buvo mokamos palūkanos už gautas paskolas,
ir dėl to patyrė 1,47 mln. Lt finansinės veiklos nuostolį. Nepanaudojusi 14 557 118 Lt paskolos,
akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ privalėjo iki 2000 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 121 100 Lt baudą ir
grąžinti Finansų ministerijai iki 2000 m. rugsėjo 1 d. nepanaudotą pagal paskirtį 14 557 118 Lt
paskolą.
6. Komisija nustatė, kad Finansų ministerija (Ministras Pirmininkas A. Kubilius, finansų
ministras V. Dudėnas) nepakankamai kontroliavo paskolų naudojimą, kaip numatyta Valstybės
skolos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5 punkte, nes akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ be sutarčių
vykdė išankstinius mokėjimus už studijas ir atliktus darbus ir dėl to per 1999 m. lapkričio – 2000
gruodžio mėn. patyrė apie 500 000 Lt papildomų finansinės veiklos sąnaudų.
7. Komisija konstatuoja, kad dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
Lietuvos Respublika negavo nė vieno lito iš šio sandorio, o Lietuvos Respublikos finansiniai
įsipareigojimai buvo itin dideli. Komisija nustatė, kad „Williams International Company“ negalėjo
būti suinteresuota gerais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatais, nes akcinei
bendrovei „Mažeikių nafta“ pasiekus 421 486 000 JAV dolerių EBITDA, „Williams International
Company“ privalėtų apmokėti 75 mln. JAV dolerių vekselį. Priešingu atveju, t. y. nepasiekus 421
486 000 JAV dolerių EBITDA, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ turėtų nedelsdama sumokėti
„Williams International Company“ EBITDA trūkumą, tačiau ne daugiau kaip 75 mln. JAV dolerių.
Komisija atkreipia dėmesį, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ verslo plane 2004 m. buvo
planuojamas tik 351 883 000 JAV dolerių EBITDA.
8. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pagal 1999 m. spalio 29 d. Valdymo sutartį su
„Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, o kartu ir kitiems
juridiniams asmenims, kurie nebuvo numatyti Valdymo sutartyje, už valdymo paslaugas sumokėjo
222 737 088 litų. Valdymo sutartimi akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įsipareigojo kompanijoms
„Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“ kiekvieną mėnesį mokėti
valdymo mokestį, kurį sudarė faktinės Valdytojo sąnaudos ir išlaidos bei 15 procentų šios sumos
priedas. Tokia tvarka neįpareigojo Valdytojo ieškoti būdų riboti ar mažinti išlaidas ir nedraudė
valdymui išleisti kuo daugiau, kadangi tokiu atveju absoliučiu dydžiu didėjo ir 15 procentų priedo
suma. Valdytojo pajamos už valdymą nebuvo siejamos su bendrovės veiklos rezultatais. Komisija
akcentuoja, jog didėjant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatui – nuostoliui,
87
atitinkamai didėjo valdymo paslaugų mokesčiai. Tokiu būdu valdant kompanijoms „Williams
International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“
1998–2002 m. (imtinai) patyrė 813 mln. Lt nuostolių.
9. Pagal 1999 m. spalio 29 d. pasirašytą Investicijų sutartį 1999–2000 metais dėl nutraukto
žaliavos tiekimo už įmonės apskaičiuotas prastovų sąnaudas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“
atleista nuo 140 mln. Lt įsiskolinimo Lietuvos Respublikai.
10. Komisija nustatė, kad sutartis tarp kompanijos „British Petroleum“ ir akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“ dėl produkcijos eksportavimo buvo nuostolinga, nes, įmonės valdymą perėmus
kompanijai „Yukos“ ir sudarius sutartį su kompanija „Petrovas“, per metus akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“ pajamos išaugo apie 26 mln. JAV dolerių. Pagrindinė tokio rezultato priežastis
buvo ta, kad sutartyje su „Petrovas“ nebuvo sąlygos dėl pelno dalijimosi, kaip tai buvo numatyta
sutartyje su „British Petroleum“.
11. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“ valstybei priklausančių akcijų pardavimas (Komisijos nuomone – atidavimas),
atsižvelgiant į dabartinius įmonės veiklos rezultatus, laikytinas nesėkmingiausiu iš visų Centrinės
Europos naftos perdirbimo įmonių privatizavimų.
12. Komisija nustatė, kad valstybė, nutarusi parduoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
akcijas (1998 m. gruodžio 31 d. valstybei priklausė 88,5 procento akcijų, 2002 m. rugsėjo 19 d.
valstybei liko 40,66 procento akcijų) strateginiam investuotojui („Williams International
Company“) ne konkurso tvarka, negavo jokių lėšų. Tuo tarpu „Williams International Company“ ir
jos dukterinės kompanijos bei kiti juridiniai asmenys per 1998–2002 m. gavo:
valdymo mokesčio – per 220 mln. Lt;
už perparduotas akcijas „Yukos Finance B. V.“ (pirko iš akcinės bendrovės „Mažeikių
nafta“ už 75 mln. JAV dolerių, pardavė už 85 mln. JAV dolerių) – 10 mln. JAV dolerių;
palūkanų už 75 mln. JAV dolerių paskolą per 1998–2002 m. – 21,6 mln. JAV dolerių;
pagal prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai perleido
„Williams International Company“ nuosavybėn 19 185 880 paprastųjų vardinių vieno lito
nominalios vertės akcijų.
„Williams International Company“ neužmokėjo 75 mln. JAV dolerių už vekselį, kuris
akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas.
Komisija, remdamasi Valstybės turto fondo pažyma, konstatuoja, kad Valstybės turto fondas
sumokėjo už konsultacines paslaugas ir sėkmės mokestį dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
privatizavimo iš Finansų ministerijos Privatizavimo fondo lėšų: 1998 m. birželio 22 d. – 1999 m.
gegužės 11 d. už konsultacines paslaugas 3 857 000 Lt, papildomai už sėkmės mokestį 1999 m.
lapkričio 30 d. – 2000 m. kovo 31 d. – 6 570 000 Lt.
13. Komisija nustatė, kad faktiškai akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota,
o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo
įstatymą Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po
reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujų išleidžiamų akcijų. Tai,
Komisijos nuomone, buvo paprasčiausias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atidavimas
„Williams International Company“.
14. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų
įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė Komisijos medžiagą perduoti Generalinei
prokuratūrai.
Valentinas Greičiūnas
Komisijos pirmininkas
Saulius Lapėnas
Jonas Jurkus Vasilijus Popovas
Vaclovas Karbauskis Gintaras Šileikis
88
Edvardas Karečka Rimas Valčiukas
Andrius Kubilius
(balsavo prieš)
Henrikas Žukauskas
Komisijos nariai Saulius Lapėnas ir Gintaras Šileikis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutarė pateikti atskirąją nuomonę.
Komisijos narys Andrius Kubilius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų
tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutarė pateikti atskirąją nuomonę.
Lietuvos Respublikos Seimo
2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. IX-2279
priedas
Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybėms ištirti
k o s t a n t u o j a:
I.
Dėl teisės aktų, reglamentavusių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą
82
1. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama nesivadovaujant bendraisiais
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo principais ir
nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad „valstybė,
atsižvelgdama į ūkinės veiklos turinį, jos ypatumus, gali diferencijuotai reguliuoti visuomeninius
santykius šioje srityje arba kokiai nors veiklos rūšiai nustatyti tam tikras sąlygas“. Todėl įstatymai,
nustatę išskirtines privatizavimo sąlygas ir principus bei išskiriantys akcinę bendrovę „Mažeikių
nafta“ ar ypatingu būdu reguliuojantys jos veiklą, savaime nepažeidė teisinės valstybės principo.
2. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ nebuvo privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių
„Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymą Seimo nutarimu
pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo tęsiančios
veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujai išleidžiamų akcijų, kurių bendra nominali vertė
neviršija 33 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo.
3. Ypatingas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso teisinis
reguliavimas turėjo derintis su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir konstituciniu teisinės valstybės
principu, ypač akcentuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies
nuostatą, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, jog ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. bei 2003 m. kovo
17 d. nutarimuose buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“,
„Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis prieštaravo Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 4 straipsniui, 46 straipsnio trečiajai, ketvirtajai ir penktajai dalims, 120
straipsnio antrajai daliai ir 122 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam
teisinės valstybės principui, o minimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 23 straipsniui. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5
straipsnio 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmajai daliai, 67
straipsnio penkioliktam punktui, 127 straipsnio trečiajai daliai ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
5. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese būta ir
daugiau įvairaus pobūdžio teisės aktų pažeidimų, kurie pateikti Komisijos išvadų aprašomojoje
dalyje. Komisija, konstatuodama pastarąjį teiginį, pabrėžia, kad Komisija nėra nei ikiteisminio
tyrimo institucija, nei prokuratūra, nei teismas. Komisija, vertindama teisės aktus, reglamentavusius
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procesą, atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, skirti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
privatizavimui, neatitinka tuo metu galiojusių įstatymų arba prieštarauja vieni kitiems patys
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai.
6. Komisija atkreipia dėmesį į dėsningumą, kad dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimų, minimų išvadų aprašomojoje dalyje, nebuvo oficialiai paskelbti. Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatė, kad Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimai „turi būti paskelbti nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės priimami teisės
aktai yra norminiai, ar individualūs, taip pat nepriklausomai nuo to, kokiam subjektų ratui jie
skirti“.
7. Komisija atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(Ministras Pirmininkas G. Vagnorius) spręsdavo krašto reikalus ir suteikdavo įgaliojimus
protokoliniais nutarimais, tokiu būdu klausimus, kuriuos buvo galima spręsti tik Vyriausybės
nutarimais, sprendė nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir galiojusių įstatymų normų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. lapkričio 29 d. nutarime nustatė, jog „pagal
Konstituciją Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus“.
II.
Dėl valstybės valdžios ir valdymo institucijų veiksmų, priimtų sprendimų bei motyvacijos
privatizuojant akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“
83
1. Komisija nustatė, kad akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo privatizuojama
nesivadovaujant bendrosiomis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo
įstatymo nuostatomis. Komisija nenustatė priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti
vienos kompanijos „Williams International Company“ pasirinkimą, tuo pat metu atsisakant
numatyto viešo tarptautinio konkurso.
2. Komisija mano, kad atviro ir skaidraus privatizavimo proceso skelbiant viešą tarptautinį
konkursą nebuvimas, o vienos kompanijos „Williams International Company“ pasirinkimas
nedalyvaujant kitiems potencialiems investuotojams iš esmės susilpnino Lietuvos derybinę poziciją.
Investuotojo pasirinkimas vadovaujantis geopolitiniais, politiniais arba kitokio pobūdžio interesais,
visiškai neatsižvelgiant į ekonominius motyvus buvo iracionalus ir nepagrįstas.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. spalio 18 d. nutarime yra
pažymėjęs, kad „teisės aktai turi nustatyti elgesio taisykles, pagal kurias teisinių santykių subjektai
privalo veikti tik ateityje“. Komisija nustatė, kad išvadų aprašomojoje dalyje nurodyti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimai, įpareigojantys sudaryti atitinkamus susitarimus su „Williams
International Company“, buvo tik jau įvykusių derybų ir pasiektų susitarimų formalusis įtvirtinimas
bei įteisinimas.
4. Komisija nustatė, kad „Williams International Company“ atsiradimas Lietuvoje gali būti
sietinas su 1997 m. viduriu, o dokumentais įrodyta, jog derybų procesas prasidėjo ne vėliau kaip
1997 m. gruodžio 1 d., nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G.
Vagnorius) leidimą pradėti derybas protokoliniu nutarimu davė tik 1998 m. vasario 11 d. ir tik dėl
akcinės bendrovės „Būtingės nafta“. Komisija nustatė, kad buvęs ūkio ministras V. Babilius,
viršydamas įgaliojimus ir pažeisdamas įstatymus, Susitarimą dėl principų pasirašė 1998 m. vasario
14 d., o vėliau, siekiant išvengti atsakomybės, tokio pat turinio dokumentas buvo pasirašytas dar
kartą 1998 m. kovo 17 d., jau gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimą.
5. Komisijos nuomone, pirminiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašyti susitarimai
su „Williams International Company“ – Susitarimas dėl principų (1998 m. kovo 17 d. pasirašė ūkio
ministras V. Babilius), Ketinimų protokolas (1998 m. liepos 29 d. pasirašė ūkio ministras V.
Babilius) ir Susitarimo memorandumas (1999 m. balandžio 15 d. pasirašė ūkio ministras V.
Babilius ir finansų ministras A. Šemeta) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Ministras
Pirmininkas G. Vagnorius) nebuvo tinkamai įvertinti ekonominiu bei teisiniu požiūriu ir dėl to
Lietuvos derybininkams apsunkino, suvaržė ir apribojo tolesnes derybas.
6. Laikinoji valdymo paslaugų sutartis, nesant teisinio pagrindo, pasirašyta 1998 m. rugsėjo
11 d., kurios nuostatos plačiau nagrinėjamos Komisijos išvadų aprašomojoje dalyje, nenumatė,
kokias konkrečias paslaugas turi teikti „Williams International Company“, tačiau pagal pateiktas
sąskaitas valdymo paslaugų išlaidos nuo 1998 m. liepos 29 d. iki 1999 m. spalio 29 d. sudarė 24
884 300 litų. Šioje sutartyje buvo numatytas fiksuoto dydžio atlyginimas, sudarantis 1000 JAV
dolerių už vieno žmogaus darbo dieną, nenumatant pagrindo ar paskaičiavimo, kodėl būtent toks
fiksuotas atlyginimas būtų mokamas. Ši sutartis taip pat sudarė sąlygas „Williams International
Company“ ne tik konsultuoti, tačiau ir dalyvauti sprendžiant įmonių veiklos klausimus, o Lietuvos
Respublikos Vyriausybė šia sutartimi faktiškai neteko galimybių kontroliuoti įmonių veiklos.
7. Komisija pažymi, kad Teisingumo ministerija (teisingumo ministras G. Balčiūnas),
vertindama, ar sutartys su „Williams International Company“ atitinka Lietuvos Respublikos
Konstituciją ir kitus teisės aktus, oficialiose išvadose nurodydavo įvairių sutarčių projektų
straipsnių ar jų dalių neatitikimus Lietuvos teisei, kurie nebūdavo pašalinti. Tačiau 1999 m. spalio
29 d. teisingumo ministras G. Balčiūnas, išnagrinėjęs visus sutarčių projektus, vienasmeniškai
padarė teisinę išvadą, kad šios sutartys neprieštarauja galiojantiems Lietuvos teisės aktams.
III.
Dėl valstybės pareigūnų, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant sprendimus dėl akcinės
bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
84
1. Komisija, vertindama pareigūnų, priėmusių, dalyvavusių ir dariusių įtaką priimant
sprendimus dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo, pabrėžia, kad šios išvados
nesaisto nei ikiteisminio tyrimo institucijų, nei prokuratūros, nei teismo ir tiesiogiai nesukelia
teisinių padarinių jose nurodytiems asmenims.
2. Komisija nustatė, kad buvęs Ministras Pirmininkas G. Vagnorius žinojo apie visus
buvusio ūkio ministro V. Babiliaus, veikiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Ūkio
ministerijos vardu, ir „Williams International Company“ derybinius procesus, jų eigą ir prisiimamus
įsipareigojimus bei pastarųjų įsipareigojimų turinį.
3. Lietuvos Respublikos Seimas (Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Seimo Pirmininko
Pirmasis pavaduotojas A. Kubilius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, privalėjo
vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos parlamentinę priežiūrą. Todėl atsakomybė už
akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo pradžią ir pasirinktą privatizavimo būdą tenka ir
Lietuvos Respublikos Seimui, kuriame daugumą tuo metu turėjo konservatoriai ir krikščionys
demokratai.
4. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese
dalyvavo ir esminiams sprendimams darė įtaką Respublikos Prezidentas V. Adamkus, Prezidento
patarėjai A. Januška ir R. Mieželis, nes akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
klausimai keturis kartus buvo svarstomi Valstybės gynimo taryboje (Valstybės gynimo tarybą
sudarė ir Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Ministras Pirmininkas R. Paksas (prieš tai Ministras
Pirmininkas G. Vagnorius), krašto apsaugos ministras Č. Stankevičius, kariuomenės vadas J.
Kronkaitis (iki 1999 m. liepos 1 d. – J. Andriškevičius), kuriai vadovauja Respublikos Prezidentas
(Lietuvos Respublikos Konstitucijos 140 straipsnio pirmoji dalis). Taip 1999 m. rugpjūčio 31 d.
Valstybės gynimo tarybos nutarimu Nr. 14 Valstybės gynimo taryba nutarė rekomenduoti Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pritarti „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio
laiške keliamoms šešių punktų galutinėms sąlygoms: dėl locmano; dėl Būtingės naftos terminalo
statuso; dėl geležinkelių tarifo; dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ naftos perkrovimo tarifų;
dėl apyvartinio kapitalo; dėl naujos akcininkų struktūros. Taip pat Komisija nustatė, kad
dalyvaujant Respublikos Prezidentui V. Adamkui įvyko ne mažiau kaip aštuoni įvairaus lygio
pasitarimai akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo klausimu.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E.
Maldeikis ir finansų ministras J. Lionginas, tęsdami ankstesnės Vyriausybės derybas, siekė iš dalies
peržiūrėti Susitarimo dėl principų, Ketinimų protokolo ir Susitarimo memorandumo kai kurių
pozicijų, tokių kaip dvigubo apyvartinio kapitalo trūkumo skaičiavimas, mokestis už valdymo
paslaugas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakomybės už buvusius akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“, įsipareigojimus. Tačiau per penkių mėnesių derybų laikotarpį nepasiekė jokių
esminių sutarčių sąlygų pakeitimų, gerinančių valstybės poziciją.
6. Komisija neturi pakankamai duomenų, kad galėtų pagrįstai teigti ir daryti išvadą, jog
Rusijos kompanija „Lukoil“ galėjo kokiu nors būdu daryti įtaką Ministro Pirmininko R. Pakso, ūkio
ministro E. Maldeikio ir finansų ministro J. Liongino pozicijoms derybose su „Williams
International Company“.
7. Komisija nustatė, kad Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis,
finansų ministras J. Lionginas, vadovavę derybų su „Williams International Company“
baigiamajam procesui, vėliau patys atsisakė pasirašyti sutartis. Komisija nustatė, kad deryboms su
„Williams International Company“ vadovaujant Ministrui Pirmininkui R. Paksui, įsipareigojimų
apimčių ir sąlygų Lietuvos Respublikai nepavyko pagerinti.
8. Komisijos vertinimu, buvusių Ministro Pirmininko R. Pakso, ūkio ministro E. Maldeikio
ir finansų ministro J. Liongino atsistatydinimas sutarčių pasirašymo išvakarėse rodo nepakankamai
atsakingą šių pareigūnų požiūrį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo ir ministrų pareigas,
nesistengta įrodyti tuometinio Lietuvos Respublikos Seimo konservatorių ir krikščionių demokratų
daugumai (Seimo Pirmininkas V. Landsbergis, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas A.
Kubilius) ir Respublikos Prezidentui V. Adamkui šių sutarčių keliamą žalą Lietuvos ekonomikai.
85
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl sutarčių
su „Williams International Company“ sudarymo“ buvęs valdymo reformų ir savivaldybių reikalų
ministras S. Kaktys buvo įgaliotas parafuoti Investicijų, Akcininkų, Valdymo, Bendrųjų terminų ir
Aiškinimo sutartis (buvę Ministras Pirmininkas R. Paksas, ūkio ministras E. Maldeikis, finansų
ministras J. Lionginas balsavo prieš, teisingumo ministras G. Balčiūnas susilaikė). Tačiau buvęs
valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras S. Kaktys, viršydamas įgaliojimus, parafavo ir
kitas sutartis, todėl Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavė teismui.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl
pritarimo sutarčių su Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „Williams International Company“
projektams ir atitinkamų įgaliojimų suteikimo“ Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras
S. Kaktys bei susisiekimo ministras R. Didžiokas buvo įgalioti pasirašyti Investicijų, Akcininkų,
Bendrųjų terminų ir Aiškinimo sutartis, todėl Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir
bylą perdavė teismui.
11. Komisija nustatė, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo proceso
galutinėje stadijoje, dalyvaudamas aukščiausių valstybės pareigūnų pasitarimuose bei gaudamas
asmeninę „Williams International Company“ prezidento J. Bumgarnerio korespondenciją, dalyvavo
ir privatus asmuo J. Kazickas.
12. Komisija mano, kad nepaisant to, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (direktorius V.
Junokas) pradėjo veikti 1998 m. sausio mėn., akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
procese Specialiųjų tyrimų tarnyba tinkamai neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos.
13. Komisija nustatė, kad Valstybės saugumo departamentas (Generalinis direktorius J.
Jurgelis; nuo 1998 m. birželio 3 d. – M. Laurinkus) negavo pavedimų dėl investuotojo į akcinės
bendrovės „Mažeikių nafta“ patikimumo įvertinimo. Valstybės institucijos į Valstybės saugumo
departamentą dėl išvadų pateikimo ar informacijos suteikimo nesikreipė. Komisijos vertinimu,
Valstybės saugumo departamentas tinkamai neatliko savo funkcijų akcinės bendrovės „Mažeikių
nafta“ privatizavimo procese, nors pagal Valstybės saugumo departamento įstatymą tai privalėjo
atlikti.
IV.
Dėl galimo pareigūnų veiksmų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo
statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams bei pareigūno duotai
priesaikai
Komisija, įvertinusi akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo aplinkybes,
nusprendė Komisijos nustatyta tyrimo kryptimi tyrimo dėl galimo pareigūnų veiksmų prieštaravimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Seimo statutui, Vyriausybės įstatymui, kitiems įstatymams ir
teisės aktams bei pareigūno duotai priesaikai nevykdyti, nes, Komisijos nuomone, tyrimas šia
kryptimi būtų viršijęs Lietuvos Respublikos Seimo suteiktus įgaliojimus. Komisijos nuomone, kai
kurių valstybės pareigūnų veiksmai galėtų būti traktuojami kaip nesuderinami su duota priesaika.
V.
Dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo sandorio pasekmių akcinei bendrovei
„Mažeikių nafta“ bei Lietuvos Respublikai
1. Komisija nustatė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Ministras Pirmininkas G.
Vagnorius), nevykdydama 1996 m. rugsėjo 24 d. priimto Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės
„Lietuvos nafta“ įstatymo, 1997 m. pabaigoje pradėjo derybas su „Williams International
Company“ dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo. Tuo tarpu minėtas Lietuvos
Respublikos akcinės bendrovės „Lietuvos nafta“ įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios tik
1998 m. balandžio 28 d.
2. Komisija konstatuoja, kad „Williams International Company“ pagal jos prisiimtus
sutartinius įsipareigojimus turėjo užtikrinti reikiamo naftos kiekio tiekimą akcinei bendrovei
86
„Mažeikių nafta“, tačiau nesugebėjo to padaryti, todėl akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ išnaudojo
tik pusę savo pajėgumų.
3. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, nustatė, kad valstybės vardu ir su
valstybės garantija (Ministras Pirmininkas A. Kubilius, finansų ministras V. Dudėnas) gautų
paskolų (221,5 mln. JAV dolerių), skirtų apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms, detalus
planavimas ir konkrečių tikslų nustatymas akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ nebuvo
atliekamas, o pagal 1999 m. spalio 30 d. bendrovės valdyboje patvirtintus planus 570 mln. JAV
dolerių finansavimas iš išorinių šaltinių nebuvo gautas.
4. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad esant toms pačioms
pervežimo apimtims akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2002
m. gruodžio mėn. galėjo gauti 52 mln. Lt papildomų pajamų, jeigu už suteiktas paslaugas akcinei
bendrovei „Mažeikių nafta“ būtų taikyti patvirtinti baziniai tarifai. O akcinė bendrovė „Klaipėdos
nafta“ per 2000–2002 m. laikotarpį galėjo gauti 34,9 mln. Lt pajamų, jeigu būtų taikomas toks pat
krovos tarifas kaip ir kitiems klientams. Laivai, kurie naudojosi Būtingės terminalo paslaugomis,
nemokėjo mokesčių už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų naudojimą ūkinei veiklai. Dėl
perkrautiems naftos produktams terminale taikytų nuolaidų (100 proc.) valstybė per 1999–2002 m.
negavo apie 47 mln. litų pajamų.
5. Kartu Komisija konstatuoja, kad „Williams International Company“ pagal pasirašytas
sutartis turėjo modernizuoti akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, sudaryti ilgalaikes naftos tiekimo
sutartis ir siekti pelningos akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos, tačiau nė vieno iš šių
sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, taip pat neracionaliai naudojo paskolas ir finansinius išteklius.
Pavyzdžiui, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ 1999 m. lapkričio mėn. gavo 360 mln. Lt paskolą,
kurią pervedė į depozitus už mažesnes palūkanas, nei buvo mokamos palūkanos už gautas paskolas,
ir dėl to patyrė 1,47 mln. Lt finansinės veiklos nuostolį. Nepanaudojusi 14 557 118 Lt paskolos,
akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ privalėjo iki 2000 m. rugsėjo 1 d. sumokėti 121 100 Lt baudą ir
grąžinti Finansų ministerijai iki 2000 m. rugsėjo 1 d. nepanaudotą pagal paskirtį 14 557 118 Lt
paskolą.
6. Komisija nustatė, kad Finansų ministerija (Ministras Pirmininkas A. Kubilius, finansų
ministras V. Dudėnas) nepakankamai kontroliavo paskolų naudojimą, kaip numatyta Valstybės
skolos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 5 punkte, nes akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ be sutarčių
vykdė išankstinius mokėjimus už studijas ir atliktus darbus ir dėl to per 1999 m. lapkričio – 2000
gruodžio mėn. patyrė apie 500 000 Lt papildomų finansinės veiklos sąnaudų.
7. Komisija konstatuoja, kad dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizavimo
Lietuvos Respublika negavo nė vieno lito iš šio sandorio, o Lietuvos Respublikos finansiniai
įsipareigojimai buvo itin dideli. Komisija nustatė, kad „Williams International Company“ negalėjo
būti suinteresuota gerais akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatais, nes akcinei
bendrovei „Mažeikių nafta“ pasiekus 421 486 000 JAV dolerių EBITDA, „Williams International
Company“ privalėtų apmokėti 75 mln. JAV dolerių vekselį. Priešingu atveju, t. y. nepasiekus 421
486 000 JAV dolerių EBITDA, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ turėtų nedelsdama sumokėti
„Williams International Company“ EBITDA trūkumą, tačiau ne daugiau kaip 75 mln. JAV dolerių.
Komisija atkreipia dėmesį, kad akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ verslo plane 2004 m. buvo
planuojamas tik 351 883 000 JAV dolerių EBITDA.
8. Akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ pagal 1999 m. spalio 29 d. Valdymo sutartį su
„Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, o kartu ir kitiems
juridiniams asmenims, kurie nebuvo numatyti Valdymo sutartyje, už valdymo paslaugas sumokėjo
222 737 088 litų. Valdymo sutartimi akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ įsipareigojo kompanijoms
„Williams International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“ kiekvieną mėnesį mokėti
valdymo mokestį, kurį sudarė faktinės Valdytojo sąnaudos ir išlaidos bei 15 procentų šios sumos
priedas. Tokia tvarka neįpareigojo Valdytojo ieškoti būdų riboti ar mažinti išlaidas ir nedraudė
valdymui išleisti kuo daugiau, kadangi tokiu atveju absoliučiu dydžiu didėjo ir 15 procentų priedo
suma. Valdytojo pajamos už valdymą nebuvo siejamos su bendrovės veiklos rezultatais. Komisija
akcentuoja, jog didėjant akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ veiklos rezultatui – nuostoliui,
87
atitinkamai didėjo valdymo paslaugų mokesčiai. Tokiu būdu valdant kompanijoms „Williams
International Services Company“ ir UAB „Williams Lietuva“, akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“
1998–2002 m. (imtinai) patyrė 813 mln. Lt nuostolių.
9. Pagal 1999 m. spalio 29 d. pasirašytą Investicijų sutartį 1999–2000 metais dėl nutraukto
žaliavos tiekimo už įmonės apskaičiuotas prastovų sąnaudas akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“
atleista nuo 140 mln. Lt įsiskolinimo Lietuvos Respublikai.
10. Komisija nustatė, kad sutartis tarp kompanijos „British Petroleum“ ir akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“ dėl produkcijos eksportavimo buvo nuostolinga, nes, įmonės valdymą perėmus
kompanijai „Yukos“ ir sudarius sutartį su kompanija „Petrovas“, per metus akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“ pajamos išaugo apie 26 mln. JAV dolerių. Pagrindinė tokio rezultato priežastis
buvo ta, kad sutartyje su „Petrovas“ nebuvo sąlygos dėl pelno dalijimosi, kaip tai buvo numatyta
sutartyje su „British Petroleum“.
11. Komisija, remdamasi Valstybės kontrolės išvada, pažymi, kad akcinės bendrovės
„Mažeikių nafta“ valstybei priklausančių akcijų pardavimas (Komisijos nuomone – atidavimas),
atsižvelgiant į dabartinius įmonės veiklos rezultatus, laikytinas nesėkmingiausiu iš visų Centrinės
Europos naftos perdirbimo įmonių privatizavimų.
12. Komisija nustatė, kad valstybė, nutarusi parduoti akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
akcijas (1998 m. gruodžio 31 d. valstybei priklausė 88,5 procento akcijų, 2002 m. rugsėjo 19 d.
valstybei liko 40,66 procento akcijų) strateginiam investuotojui („Williams International
Company“) ne konkurso tvarka, negavo jokių lėšų. Tuo tarpu „Williams International Company“ ir
jos dukterinės kompanijos bei kiti juridiniai asmenys per 1998–2002 m. gavo:
valdymo mokesčio – per 220 mln. Lt;
už perparduotas akcijas „Yukos Finance B. V.“ (pirko iš akcinės bendrovės „Mažeikių
nafta“ už 75 mln. JAV dolerių, pardavė už 85 mln. JAV dolerių) – 10 mln. JAV dolerių;
palūkanų už 75 mln. JAV dolerių paskolą per 1998–2002 m. – 21,6 mln. JAV dolerių;
pagal prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatlygintinai perleido
„Williams International Company“ nuosavybėn 19 185 880 paprastųjų vardinių vieno lito
nominalios vertės akcijų.
„Williams International Company“ neužmokėjo 75 mln. JAV dolerių už vekselį, kuris
akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ buvo numatytas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas.
Komisija, remdamasi Valstybės turto fondo pažyma, konstatuoja, kad Valstybės turto fondas
sumokėjo už konsultacines paslaugas ir sėkmės mokestį dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“
privatizavimo iš Finansų ministerijos Privatizavimo fondo lėšų: 1998 m. birželio 22 d. – 1999 m.
gegužės 11 d. už konsultacines paslaugas 3 857 000 Lt, papildomai už sėkmės mokestį 1999 m.
lapkričio 30 d. – 2000 m. kovo 31 d. – 6 570 000 Lt.
13. Komisija nustatė, kad faktiškai akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ buvo ne privatizuota,
o pagal Akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo
įstatymą Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po
reorganizavimo tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ naujų išleidžiamų akcijų. Tai,
Komisijos nuomone, buvo paprasčiausias akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ atidavimas
„Williams International Company“.
14. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimų komisijų
įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nusprendė Komisijos medžiagą perduoti Generalinei
prokuratūrai.
Valentinas Greičiūnas
Komisijos pirmininkas
Saulius Lapėnas
Jonas Jurkus Vasilijus Popovas
Vaclovas Karbauskis Gintaras Šileikis
88
Edvardas Karečka Rimas Valčiukas
Andrius Kubilius
(balsavo prieš)
Henrikas Žukauskas
Komisijos nariai Saulius Lapėnas ir Gintaras Šileikis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos
Seimo laikinųjų tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutarė pateikti atskirąją nuomonę.
Komisijos narys Andrius Kubilius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų
tyrimų komisijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, nutarė pateikti atskirąją nuomonę.
Kol nebus paruosta puikus plesimo planas . Toks kaip su Williamsu .
Konservatorių problemos energetikoje
Sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Šedbaro pasisakyme svarbiausia ta pati pati politika, kaip ir Kreivio. Bet Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.
_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._
Jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužterš nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Ištrūkusios dujos teršia orą.
_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._
Kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei viskas buvo daroma su pienu ir medum?
Realybė yra ne tokia šviesi. Technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Jiems nerūpi jūsų gražus slėnis. Jie ten įrengia tvenkinius tiems skysčiams saugoti. Kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau nebeapsimoka, jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava.Vagių krašte (prisimink Kreivio mamą) mes tampame ne iškasenomis turtinga Norvegija, o išalinta kelis turčius tarp milijonų turinti Nigerija.
Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime.
Užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino Lietuvos žmones.
Kodėl dabar konservatoriai stumia nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Tai nevykusi, jau nebeįtikinanti lietuvius, argumentacija. Konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk jie nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.
Skaityk daugiau, suvesdamas į Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Sujudo konservatoriai su propagandiniais straipsniais skalūnų dujų gamybos Lietuvoje naudai. Neseniai motiną vogti privertęs ir gėdingai atsistatydinęs buvęs ministras Kreivys pasisakė. Tik politika, nieko naujo. Šedbaro pasisakyme svarbiausia ta pati pati politika, kaip ir Kreivio. Bet Šedbaras tiesiai šviesiai, kaimiškai parašė apie tariamą naudą visiems, kas pasirašys sutartis ir atnešė žinių iš tariamų specialistų burnų. Todėl panagrinėkime jo rašinėlį plačiau.
_Specialistų teigimu, minėtos cheminės medžiagos neužterš nei vandens, nei žemės, nes mes jas naudojame kasdien, jos nekenksmingos aplinkai, tuo labiau, kad jas žvalgytojai privalės surinkti ir utilizuoti [1]._
Jei tos medžiagos yra reikalingos mūsų organizmui, kaip vanduo ir oras, jei jos neužterš nei vandens, nei žemės, nei dangaus, jei angelai tiesiog jose maudosi, tai kam jas tada reikia surinkti ir utilizuoti? Juk to užteršto vandens kiekiai yra didžiuliai. Gal žvalgytojai turi pernelyg daug pinigų? Ištrūkusios dujos teršia orą.
_Per milijoną skalūnų gavybos gręžinių turinčioje JAV per visą istoriją būta pavienių atvejų, kad kažkas netikėto nutiko, tačiau ten dujos, lyginant su Europa, atpigo perpus._
Kas tai per pavieniai atvejai, kuo jie žymūs, jei viskas buvo daroma su pienu ir medum?
Realybė yra ne tokia šviesi. Technika, kuri visą dujų gamybos darbą atlieka, yra sunki ir jos būna daug. Greitai išmala kelius, sukelia daug dulkių. Sulūžta dažnai. Todėl tų labai naudingų anot S.Šedbaro jūsų sveikatai skysčių atsitiktiniai, nepageidaujami, išsiliejimai yra dažni. Patenka į geriamą vandenį. Žmonės, kurie užplūsta dirbti į tas vietoves, kur vyksta dujų gavyba, yra svetimi. Jiems nerūpi jūsų gražus slėnis. Jie ten įrengia tvenkinius tiems skysčiams saugoti. Kai dujų kaina nukrenta tiek, kad gavyba toliau nebeapsimoka, jie dingsta taip greitai, kad vagonėliuose lieka neišgerta dar šilta kava.Vagių krašte (prisimink Kreivio mamą) mes tampame ne iškasenomis turtinga Norvegija, o išalinta kelis turčius tarp milijonų turinti Nigerija.
Ar mes norime tokiose sąlygose gyventi? Pagalvokime.
Užuojauta konservatoriams. Jų argumentas, kad naujos atominės statyba Lietuvoje pakenks rusams, todėl verta tą nuostolingą atominę statyti, neįtikino Lietuvos žmones.
Kodėl dabar konservatoriai stumia nuostolingą skalūnų dujų gavybą Lietuvoje? Atspėjote, svarbiausia, tų dujų gavyba pakenks rusams. Darykime sau žalą, nuodykim Lietuvą, kad tik rusai turėtų kokių nors tariamų sunkumų. Tai nevykusi, jau nebeįtikinanti lietuvius, argumentacija. Konservatoriai nemato realaus gyvenimo, mato tik rusus. Juk jie nieko nebemoka, tik su rusais kariauti.
Skaityk daugiau, suvesdamas į Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
REKLAMA
REKLAMA
Skalūninių dujų žvalgyba neprasidės, kol nebus įvertintas poveikis aplinkai