Įvairios labdaros akcijos ne tik skatina visuomenės solidarumą ir moko atjautos, bet kartais tampa nedorų ketinimų turinčių žmonių priedanga.
„Mergina, apie kurią noriu jums papasakoti, tikrai savanorė ar vis dėlto ne itin prestižinio amato besimokanti kokios nors kitos organizacijos (gaujos) narė? Viskas, ką praėjusį savaitgalį patyrėme ir vėliau aptarėme su kaimynais, liudija, kad antrasis variantas gerokai arčiau tiesos“, – rašo „Balsas.lt“ skaitytoja Virginija S.
Moteris pasakoja, kad praėjusio šeštadienio pavakare į mažiausiai vieno daugiabučio Žirmūnų mikrorajone Vilniuje gyventojų duris beldėsi neaukšta simpatiška tamsiaplaukė, vilkinti tamsia trumpa striukele. Vienus mergina stabdė tiesiog laiptinėje, pas kitus buvo užėjusi ir į butą.
Anot Virginijos S., pokalbį ji pradėdavo maždaug taip:
„Aš esu savanorė, gyvenu gretimame name“.
„Aš esu jūsų kaimynė iš kito aukšto. Mano vardas Edita“.
„Aš esu savanorė ir noriu jūsų pasiteirauti“...
Laiško autorė pasakoja, kad mergina prašė nereikalingų drabužių, kuriuos ji ir jos draugai esą perduotų skurstantiems, ir pinigų ligoniams.
„Bet kuris žmogus laikys koridoriuje sukrautą maišą ir lauks, kada kas nors ateis jo paimti? Tad viena kaimynė merginai pasiūlė palikti telefono numerį, o ji paskambins ir pakvies ateiti, kai perkratys spintas. Kitiems mergina pasakojo, kad gretimame name gyvena sunkiai serganti 5-erių metukų mergytė, kad pirmadienį ją operuos, ir šiai operacijai dar trūksta kelių šimtų litų. Ji sakė „Jūs dabar duokite, o aš rytoj su jos tėvais susitiksiu ir jiems perduosiu“, – pasakoja apie daugiabutyje apsilankiusią merginą Virginija S.
Anot laiško autorės, mergina net bandė įkalbėti žmones rytojaus dieną nueiti į bažnyčią, kur esą bus laikomos mišios už šią ligoniukę. Bet netrukus kaimynai rimtai suabejojo gerais viešnios ketinimais ir tuo, kad ji galėtų būti savanorė.
„Viena kaimynė juokėsi, kad gerai, jog su naujaisiais laiptinės gyventojais jau spėjo susipažinti – todėl ir žino, kad nėra ten jokios Editos. O spintas perkratyti susiruošusi kaimynė sakė, kad jai pasirodė keista, jog mergina iš karto nepadavė kortelės su savanorių organizacijos telefonais ar jų nepadiktavo, o pažadėjo įmesti vizitinę kortelę į pašto dėžutę“, – rašo Virginija S.
Anot jos, savaime suprantama, jokių vizitinių niekas nepaliko. Tačiau apsišaukėlei, svarsto Virginija S. jų daugiabutyje nepasisekė tik per plauką – vieni kaimynai neseniai visus nereikalingus drabužius patys nuvežė labdaros organizacijai ir neturėjo ko duoti, kiti griežtai pareiškė grynais pinigų nedalijantys.
„Gal mes ir klystame, bet viską aptarę supratome, kad savanore prisistačiusi mergina tikriausiai turėjo visai kitų tikslų. Pavyzdžiui, kol būtume rausęsi spintose, ji galėjo ką nors pasičiupti. Jeigu jai būtų pavykę išsiųsti mus klausyti mišių (susigraudinusi dėl sergančios mažos mergaitės ten sekmadienį turbūt patrauktų visa šeima), butas bent valandą pusantros liktų tuščias, o jeigu kuris nors būtume išsitraukę piniginę su grynaisiais – jie tikriausiai būtų atsidūrę ne kur nors kitur, o vadinamosios „Editos“ kišenėje, – pasakoja Virginija S. – Gal tai tik mūsų spėlionės, bet nusprendėme, kad kažkas, turėdamas visai ne labdaringų tikslų, tikrino mūsų budrumą. Todėl norime įspėti žmones ir patys sužinoti, kaip atskirti tikrą savanorį nuo apsišaukėlio?“
Labdaros organizacijų savanoriai po namus nevaikšto
Naujienų portalas „Balsas.lt“ susisiekė su Vilniaus arkivyskupijos Carito organizacija, kuri vykdo daugybę labdaros akcijų ir pasidomėjo, ar tikrai vilniečius lankančios merginos gali būti socialinės pagalbos organizacijų atstovės.
Carito atstovė Dalia Babravičė teigė, kad nei Caritas, nei kitos organizacijos nesiuntinėja savo savanorių į gyventojų namus, o nereikalingus drabužius ar daiktus paprastai prašo atnešti į specialius surinkimo punktus. „Vaikščiojimo po namus ir daiktų prašymo niekuomet neorganizavome ir tokiu principu nedirba net tik mūsų, bet ir kitos, man žinomos, labdaros organizacijos. Net jei kas nors ir sugalvotų taip elgtis, tai prieš tai būtų pranešama visuomenei apie tokią akciją per televiziją, spaudą.“
Pašnekovė taip pat pasakojo, kad Caritas turi pagalbos namuose tarnybą, kuomet savanoriai lanko vienišus senelius, padeda jiems susitvarkyti buityje, bendrauja. „Tam, kad savanoriai galėtų lankyti senolius namuose būtinas jų artimųjų sutikimas, susitikimai su senoliui ar ligoniui artimais žmonėmis ir pan. Veikiausiai žmones klaidina žinojimas, kad mūsų organizacijos savanoriai gali ateiti į namus, bat tai būna tik tais atvejais, kai žmogus negali pats savimi pasirūpinti, bet jei kažkas prašo daiktų ar pinigų, tai nėra mūsų žmonės, mes taip nesielgiame.“
„Savanoris privalo turėti ir pateikti organizacijos pažymėjimą, jei žmogus nieko neslepia ir neketina apgauti, jis neturėtų jaudintis dėl to, kad bus patikrintas, iš kur atėjo ir kokiu tikslu vaikšto. Jei žmogui kyla bent menkiausias įtarimas, labai prašome žmonių skambinti mums į Caritą. Net jei žmogus kalba labai įtikinamai ir gali pasirodyti, kad puikiai išmano savo darbą, paskambinkite į organizaciją dėl savo ir artimųjų ramybės“, – kalbėjo pašnekovė.
D. Babravičės teigimu, buvo atvejų, kai buvo sulaukta skambučių apie tariamus savanorius ir žmonėms buvo patvirtinta, kad jokia labdaros akcija nėra vykdoma.
Policija: tai labai panašu į sukčiavimą
„Ši istorija labai panaši į galimą sukčiavimo atvejį ir tikrai gali turėti realų sukčiavimo ar vagystės pagrindą, – Balsas.lt sakė Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis. – Visuomet patariame žmonėms laikytis visų įmanomų atsargumo priemonių. Geriau jau per didelis atsargumas, nei galimybė pakliūti į sukčių paspęstas pinkles“.
Pasak R. Matonio, labai svarbu pažinti savo kaimynus, bendrauti su jais.
„Patariame bendrauti (draugauti) su jais, steigti saugios kaimynystės grupes, bent jau susipažinti ir pažinoti juos. Daugeliu atvejų kaimynai gali pagelbėti apsaugoti jūsų turtą, prižiūrėti butą išvykus ilgesniam laikotarpiui ar kitais panašiais atvejais“, – sakė jis.
Anot R. Matonio, populiariausiais sukčiavimo būdais ir toliau išlieka skambučiai dėl neva padaryto eismo įvykio ar sulaikymo.
„Sukčiai apsimeta pareigūnais, medikais ar kitų institucijų atstovais. Populiarūs pirkimai internetu, kai prašoma pervesti avansą, atskleisti elektroninės bankininkystės duomenis ir panašiai“, – aiškino jis.
R. Matonis primena, kad pareigūnai jokių reikalų nesprendžia telefonu. „Jeigu pas jus į namus atvyksta pareigūnu prisistatęs asmuo, visuomet paprašykite pateikti tarnybinį pažymėjimą. Neskubėkite pildyti sukčių reikalavimų, visuomet susisiekite su neva nukentėjusiu savo giminaičiu. Neskubėkite džiaugtis galimu laimėjimu loterijoje, netikėkite gautais el. laiškais, kad jūs tapote laiminguoju ir turite šansą laimėti didelę pinigų sumą. Visuomet laikykitės atsargumo priemonių, o apie įvairius bandymus Jus apgauti informuokite policijos pareigūnus“, – sakė jis.
Daugiau patarimų kaip apsisaugoti nuo sukčių rasite Policijos departamento interneto svetainėje.
Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai
Kaip nepatekti į telefoninių sukčių pinkles
Naujienų portalas „Balsas.lt“ dėkoja skaitytojai už naujieną. Norėdami pranešti naujieną, tai galite padaryti paspaudę čia.
