"Birželio 25 dieną ėjau duoti kraujo tyrimui Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, jo reikėjo profilaktiškai sveikatos apžiūrai. Kraują ėmė iš venos. Nuo vaikystės bijau adatų, todėl iškart nusukau galvą į lango pusę ir stebėjau, kas vyksta poliklinikos kieme. Daktare nustebusi paklausė: ,,Tik nesakyk, kad bijai?". Aš linktelėjau galva ir ji nusijuokė: ,,Čia nėra ko bijoti". O bijoti tikrai buvo ko.
Išėjus iš kabineto sąžiningai laikiau ranką suspaudus taip, kaip liepė seselė Danutė Trutnevienė. Tą dieną turėjau dirbti, tačiau rankos skausmas buvo toks stiprus, kad negalėjau nė pajudinti. Vakare pamačiau, kad yra nemaža mėlynė.
Dirbu padavėja, todėl, aišku, kad be dešinės rankos savo darbo tikrai neatliksiu. Be to, įsivaizduokite vaizdą – padavėja prieina prie žmonių, o jai iš po marškinių šviečia ,gigantiška mėlynė. Juk neužsirašysi ant kaktos: "Man ėmė kraują iš venos, todėl atrodau kaip sumušta". Jausmas tikrai nėra vienas iš maloniausių, o mėlynė didėjo ne dienom, o valandom, reikėjo kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pirma laisva vieta pas jį buvo tik birželio 30 dieną. Taip ir leidau dienas stebėdama savo mėlynuojančią ranką ir laukdama vizito. Žinoma, nedirbdama. Taigi, praleidau 4 darbo dienas, kurių metu man tikrai nekapsėjo pinigai į piniginę. Pabrėžkime, dėl medikų neatidumo ir atlaidumo", - pasakoja balsas.lt skaitytoja Anrieta Daškevičiūtė.
"Sulaukus pirmadienio kreipiausi į vyriausią poliklinikos gydytoją Egidijų Rimkų. Pasirodo, kad seselė Danutė Trutnevienė, trečiadienį ėmusi kraują tyrimui, jau penktadienį išėjo iš darbo.
E. Rimkus paklausė kas man nutiko. Parodžiau jam savo ranką ir paaiškinau situaciją, jis paklausė ar galėtų suteikti man kokią medicininę pagalbą. Aš dar kartą parodžiau jam savo ranką ir paklausiau: ,,Kokią pagalbą Jūs man galėtumėte pasiūlyti dabar?". Gydytojas pasimetė, užrašė man seselės vardą ir pavardę. Padėkojau, stojaus eiti pro duris, tačiau medikas mane sustabdė ir pradėjo kalbėti apie kažkokį draudimą, tačiau jokių draudiminių lapų nerado. Todėl paprašė užeiti pas jį už pusvalandžio, tada jis jau bus pakalbėjęs su buhaltere ir žinos, kuo galėtų man padėti.
O dabar staigmena - užėjus už pusvalandžio, vyriausio gydytojo jau nebuvo, o buhalterė kišo man į rankas kažkokio jų draudimo kopiją. Man paklausus, ką su ja daryti, gavau labai originalų atsakymą: ,,Ką norite, tą ir darykite". Taip ir padariau. Ačiū mano šeimos gydytojai, kuri mane nuramino ir pasiūlė nusipirkti ,,Lioton 1000", mėlynė greičiau praeis".
