Situacija dėl darbo sąlygų ir neatsižvelgimo į žemiausios personalo grandies poreikius didžiuosiuose šalies prekybos centruose ne kartą analizuota viešoje erdvėje.
Balsas.lt skaitytojas pastebėjo, kad tai ne tik tuščios kalbos. Užsukęs į vieną „Maximos“ parduotuvę jis pastebėjo gerokai įraudusią kasininkę.
Pasiteiravus, kodėl pardavėja tokia suplukusi, kasoje dirbusi moteris pasiguodė, kad labai šilta, o įrengta kondicionavimo sistema jos kasos nepasiekia. Paklausus, ar nėra galimybės įsijungti bent paprasčiausio ventiliatoriaus, moteris pasiguodė, kad „parduotuvės vadovai neleidžia, nes esą reikia taupyti elektrą“.
„Toks požiūris labiau primena ponų ir jiems priklausiusių valstiečių santykius, o ne modernų požiūrį į darbo žmogų XXI a.“, – stebėjosi skaitytojas.
O. Malaškevičienė, „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene
Parduotuvėse stengiamės palaikyti optimalią temperatūrą – veikia kondicionavimo ir vėdinimo sistemos. Jeigu darbuotojams yra karšta, ar atvirkščiai – šalta, apie tai pranešama parduotuvės administracijos darbuotojams, jeigu problemos neįmanoma išspręsti parduotuvėje – apie tai informuojami įmonės administracijos specialistai, kurie ieško būdų rasti sprendimą.
Elektros prietaisų naudojimas darbo vietoje dėl darbo saugos reikalavimų turi būti suderintas su parduotuvės administracija.
Darbo inspekcija: darbuotojai gali patys reikalauti tinkamų sąlygų
Prašydamas paaiškinti, kokios sąlygos turėtų būti sudarytos darbuotojams ir prie kasų eilėse laukiantiems (nes tvanku ir jiems), Balsas.lt kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
„Sudaryti darbuotojams tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas bet kurioje darbo vietoje reikalauja Lietuvos įstatymai“, – pabrėžė VDI atstovė Gabrielė Banaitytė.
„Saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos – tai ir aplinka, kurioje dirbama. Privaloma užtikrinti darbo vietose pakankamą vėdinimą ir šiluminę aplinką – oro temperatūrą, santykinį oro drėgnumą ir oro judėjimo greitį, nes tai daro ypač akivaizdžią įtaką darbuotojo savijautai ir jo darbo kokybei. Pastaruoju atveju tai susiję ir su aptarnaujamų asmenų pasitenkinimu teikiamomis paslaugomis“, – aiškino ji.
VDI atstovė primena, kad jei darbdavys nevykdo šios prievolės, darbuotojai turėtų patys kreiptis į jį ar darbdavį atstovaujantį asmenį ir pareikalauti tinkamų darbo sąlygų. Tačiau ne visi darbuotojai ryžtasi kovoti už savo teises.
„Jeigu darbuotojai nedrįsta kreiptis į darbdavį, jie gali kreiptis su rašytiniu skundu į savo teritorinį Valstybinės darbo inspekcijos padalinį. Inspektorius atvyks į darbo vietą, ir, jei nustatys darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimų, įpareigos darbdavį per nustatytą terminą juos pašalinti“, – sakė G. Banaitytė.
VDI atstovė atkreipė dėmesį, kad artėjant šiltajam sezonui darbdaviai ir patys turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į patalpų vėdinimą ir pasirūpinti, kad darbo vietose būtų užtikrintos tinkamos sąlygos. Ji informavo redakciją, kad per 3 šių metų mėnesius darbo inspektoriai atliko per 1,5 tūkst. darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įmonėse patikrinimų.
„Kas trečią inspektavimą darbdaviams buvo taikoma administracinę atsakomybė – surašomi reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, pažeidimų surašyta 40 administracinių teisės pažeidimų protokolų. Nustatyta per 200 atvejų, kai darbdaviai neužtikrino darbuotojų apsaugos nuo kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikio“, – Balsas.lt sakė G. Banaitytė.
Jos teigimu, tai beveik tris kartus mažiau, nei pernai. VDI atstovės teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį akivaizdžiai pakito ir darbuotojų paklausimų bei skundų santykis – žmonės gerokai dažniau konsultuojasi, klausia, bet mažiau skundžia darbdavių veiksmus ar neveikimą.
„Pavyzdžiui, dėl darbo aplinkos šiemet gauti 3 skundai ir 7 paklausimai. O pernai per tą patį laikotarpį dėl darbo aplinkos teiravosi 1 asmuo, tačiau skundų gauta penkis kartus daugiau“, – sakė G. Banaitytė.
Jos teigimu, panašios tendencijos pastebimos ir dėl kitų su darbo santykiais susijusių dalykų. „Todėl tikėtina, kad toks skundų ir paklausimų persigrupavimas atspindi gerėjančią situaciją darbo rinkoje – darbdaviai ir darbuotojai tarpusavyje efektyviau, aktyviau sprendžia iškilusias problemas arba reaguoja anksčiau, negu situacijos tampa probleminėmis“, – Balsas.lt sakė VDI atstovė.
