„Reikia pasakyti turbūt pagrindinį dalyką, kad kai atėjo į valdžią nauja Vyriausybė, ji labai aiškiai norėjo šiek tiek pertvarkyti tą nusistovėjusią užsienio politikos tvarką, kuri buvo – turiu omeny labai nevykusį epizodą su bandymu atimti iš prezidento jo atstovavimą EVT“, – ketvirtadienį LRT sakė A. Skaisgirytė.
„Tai uždavė blogą toną – kaip pasitikėti žmonėmis, kurie nenori, kad prezidentas atstovautų Lietuvai?“, – pridūrė ji.
Prezidento patarėja priminė, kad Lietuvoje užsienio politiką formuoja ir įgyvendina prezidentas kartu su Vyriausybe.
Tuo pačiu A. Skaisgirytė sakė, kad „išsiskyrimų dėl strateginių krypčių“ su Vyriausybe nebuvo, tačiau ji teigė pasigendanti „strateginio numatymo į priekį“.
Ji taip sakė paklausta, kaip prezidentas vertina užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio darbą.
„Su užsienio politika niekad nebuvo išsiskyrimų dėl strateginių užsienio politikos krypčių, šitą prezidentas ne kartą yra pabrėžęs. Dėl taktikos ir įgyvendinimo – taip, kai kurie šios Vyriausybės veiksmai buvo gana drastiški ir buvo pasigesta tam tikro tų veiksmų įvertinimo, išankstinio įvertinimo, poveikio įvertinimo. Juk suprantame, kad jeigu užsienio politikoje padarai vieną veiksmą, tai bus atoveiksmis, tai tą atoveiksmį reikia įsivertinti prieš darant veiksmą – ne po to“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
„Tokio strateginio numatymo į priekį galėtų būti šiek tiek daugiau“, – pridūrė ji.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, prezidentas ar premjerė Ingrida Šimonytė, konservatoriai ėmė kelti pernai laimėję Seimo rinkimus.
Premjerę į viršūnių susitikimus deleguoti norėję konservatoriai argumentuoja, kad ten svarstomi klausimai yra daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigė, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei anksčiau patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
