Vos prieš mėnesį vidury dienos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų mažyliams bežaidžiant, gyvybės langelį pravėrė ir jame naujagimį paliko dar viena mama.
Per beveik dešimtį metų, pirmame šalies gyvybės langelyje taip sirena kaukė dvidešimt septynis kartus. Tiek vaikų buvo palikta vien Vilniuje. Beveik visi jie – šiandien įvaikinti. Irena Vasilevskaja čia dirba budinčia slaugytoja. Iš gyvybės langelio ji traukė ne vieną mažylį.
„Iš karto stresas, kad tik būtų gyvas vaikelis, kad nereikėtų kokios pagalbos jam“, – pasakojo I. Vasilevskaja.
Moteris prisimena ir tą vienintelį kartą, kai naujagimis buvo paliktas daiktais.
„Buvo įdėtas abrozėlis prie vaikelio“, – prisiminė slaugytoja.
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Renata Rimdžiuvienė prisimena ir kitą radinį.
„Vienas toks įstrigęs, matosi mamos iš širdies parašytas, kad aš negaliu pasirūpinti, tikiuosi jūs rasit jam gerą šeimą ir jis gyvens mylinčioje šeimoje“, – pasakojo R. Rimdžiuvienė.
Iš dvidešimt septynių čia paliktų vaikų tik penki sugrįžo atgal pas tėvus, kai mamos apsigalvojo ir nutarė auginti pačios. Likusieji, kaip sako vadovė, išgelbėti iš mirties nagų.
„Tai, kad tai išsaugota gyvybė, tai yra labai geras dalykas. Nepalyginsi, kur kur nors rastas užkastas. Ir čia tikrai išgelbėta gyvybė, ir tikrai galimybė augti šeimoje. Tai… tik teigiamai vertinu“, – tikino Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė.
Tačiau Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras, sako, kad džiūgaujama be reikalo. Mat atsiradus langeliams nusikaltimų prieš kūdikius esą nesumažėjo. Pasak Pūro, Jungtinių tautų vaiko teisių komitetas atliko tyrimą, kuris esą parodė, kad į gyvybės langelį atneštas vaikas, nebūtinai būtų nužudytas.
„Nebūtinai mama pati tą dalyką padaro. Pavyzdžiui sąvadautojai tuo užsiima, na kitose šalyse. Jeigu moteris užsiima prostitucija, savadautojams tas nepatinka, ir jeigu ji patampa nėščia, nes biznio nėra. Tai kai moteris pagimdo, kol ji atsigauna, kažkas sutvarko visą reikalą ir vaiką nuneša į gyvybės langelį“, – tikino D. Pūras.
Ir prisiimti laurų, gyvybės langelių idėjos iniciatoriai esą neturėtų.
„O kas čia taip sugalvojo, kad jie būtų nužudyti? Reiškia žmonės sužino, kad yra būdas atsikratyti vaikų, na ir naudoja tą būdą. Ir nebūtinai jie būtų nužudę.
Valstybė pasako tarp eilučių, kad jūs pagalvokit, ar tikrai norit auginti tuos vaikus. Juos galima anonimiškai atiduoti ir mes čia pasirūpinsim.
Toks valstybės, ir valstybei atstovajaunčių žmonių spaudimas, kad gal reiškia jūs neauginkit vaikų, vertinamas, kaip kažkoks gėris“, – pabrėžė D. Pūras.
Tokios statistikos, kiek užmuštų vaikų mažiau, įkūrus gyvybės langelį– nėra. Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sako, kad yra bendra nužudytų vaikų statistika, kuri kasmet kinta. Bet sieti to su gyvybės langelio atsiradimu, pareigūnai nesiima.
„Sakyti apie tokias tendencijas ir daryti tokias šivadas mes tikrai negalėtume. Nužudytų vaikų statistika yra labai svyruojanti. Galbūt ilgalaikes tendencijas žiūrint galima pasakyti, kad jau nužudoma mažiau. Bet vėl gi su kuo ji susieta, kokios priežastys, yra kompleksas tų priežasčių“, – minėjo R. Matonis.
Tarkim, 2009, įsteigus gyvybės langelį nužudyti devyni vaikai. Dar po metų – dvylika, po tiek pat ir dar dvejus metus. O štai praėjusiais metais nužudyti du vaikai. Bet, kaip sako departamento atstovas, per dešimt metų iš viso nužudymų šalyje sumažėjo kelis kartus.
