Visgi norintiems gauti dovanas iki Kalėdų, šis trečiadienis ir ketvirtadienis yra paskutinė proga pirkti jas internetu iš lietuviškų parduotuvių, mat kurjerių tarnybos jos turėtų pasiekti vėliausiai šį penktadienį, jei norima jas gauti Lietuvoje vėliausiai gruodžio 23 d.
Siuntų, pasak Lietuvos pašto, kasmet siunčiame vis daugiau. Štai šiemet iki rugsėjo pabaigos jau buvo persiųsta 6 milijonai siuntų daugiau nei pernai per visus metus, o štai šventiniu laikotarpiu persiuntimu kiekis padidėja kelis kartus.
Siuntinių karalienė – Kinija
Lietuviai daugiausiai siuntinių siunčia į JAV – 12 proc., Jungtinę Karalystę – 11 proc., Vokietiją – 11 proc., Rusiją – 7 proc., Australiją – 5 proc. Daugiausiai siuntinių tautiečiai gauna iš Kinijos – 64 proc., Belgijos – 5 proc., Nyderlandų – 5 proc. ir Singapūro– 5 proc.
„Kalėdiniu laikotarpiu visada į siuntų logistikos centrus įdarbiname daugiau žmonių, taip pat turime taip vadinamas lojalumo dienas, kai administracijos darbuotojai padeda kolegoms pašto skyriuose, logistikos centruose ir išnešiojant korespondenciją bei siuntas. Pernai visi, net aukščiausio lygio vadovai, dirbo pašto skyriuose ir net naktinėje pamainoje logistikos centre, šiemet planuojama tokia pati pagalba, kad tik siuntos greičiau pasiektų gavėjus“, – sakė „Lietuvos pašto“ korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.
Anot jos, nepristatytų siuntų kasmet mažėja: 2018 m. dėl negautų vietinių ir tarptautinių siuntų buvo gauti 553 skundai, o pagrįstų, už kurias buvo išmokėtos kompensacijos – tik 277.
Kaip teigia V. Budrienė, itin dažnas mitas, siejamas su nepristatyta siunta, kad „Lietuvos pašto“ ją lydi per visas tranzitines šalis, tačiau už į Lietuvą siunčiamas siuntas, jų pristatymo laiką ir siuntos būklę atsako siunčiančiosios šalies pašto paslaugų operatorius.
Visgi siuntą „Lietuvos pašto“ savo sistemoje mato tik tada, kai ji pasiekia Lietuvos siuntų paskirstymo centrą. Jeigu užsienio pašto sekimo sistema rodo siuntą esant Lietuvoje, gali būti, kad ji vis dar yra tranzite į Lietuvą – siuntos turi ne vieną tarpinę stotelę, todėl siunčiant neprioritetiniu siuntimu, įprastai per dieną siunta Lietuvos nepasiekia.
Reikia papildomų rankų
Paštomatų tinklo „Omniva“ vadovas Simonas Bielskis portalui tv3.lt sakė, kad pas juos „kalėdinės apkrovos“ išauga dvigubai.
„Lyginant paskutinius tris mėnesius, tai krūvis yra dvigubas“, – sakė S. Bielskis. Jis aiškino, kad „Omniva“ daugiausiai bendradarbiauja su vietinėmis elektroninėmis parduotuvėmis ir mato nemenką augimą.
„Jei iki šio penktadienio pardavėjas arba siuntėjas mums atiduos siuntą, iki Kūčių mes ją tikrai pristatysime. Visoje Lietuvoje“, – patikino „Omnivos“ vadovas.
Anot jo, padaugėjo ne tik dovanų pirkimų ir internetinių parduotuvių, žmonės siunčia dovanas bei siuntinius ir vieni kitiems.
„Siunčia dvigubai dažniau nei prieš tai. Mes tai siejame su tuo, kad žmonės atranda mūsų paštomatų paslaugą ir migruoja iš pašto skyrių pas mus“, – sakė įmonės vadovas.
Pirkimas iš didžiųjų lietuviškų internetinių prekeivių padidėja itin ženklai.
„Žmonės perka kalėdines dovanas kitiems ir, matyt, sau. Toks sezoniškumas yra visą laiką, o štai ši savaitė yra ypatingai „karšta“. Samdome ir papildomų darbuotojų, apie 20 proc. daugiau nei paprastai dirba. Siuntų itin padaugėja, be papildomų darbuotojų neišsiverstume. Padeda visi, įsitraukia ir administracija, sujungiame jėgas“, – pasakojo S. Bielskis.
Pasak specialisto, daugiausiai lietuvaičiai perka ir per „Omniva“ paštomatus siunčia iš pigu.lt, knygos.lt, senukai.lt ir eurovaistine.lt, bet nišinės elektroninės parduotuvės taip pat nenusileidžia.
Dirba daugybė žmonių
Tarptautinė siuntų įmonė UPS, kuri dirba ir Lietuvoje, visame pasaulyje šių metų „piko“ periodui (laikui nuo juodojo penktadienio iki Kalėdų) samdo apie 100,000 papildomų darbuotojų, o siuntų srautai padidėja daugiau nei dvigubai, nuo įprastų 20 milijonų paketų per parą.
„Lietuvoje siuntų srautai taip pat smarkiai padidėja. Pagrindinės siunčiamų ir gaunamų siuntų kryptys yra Europos sąjungos šalys – Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Skandinavijos šalys, už Europos ribų – JAV, Japonija. Džiaugiamės, kad Lietuvių verslai aktyviai dirba ir piko metu jų išsiunčiamų srautai taip pat auga, kasmet“, – sakė UPS atstovas Lietuvoje Vaidotas Lašas.
Pasak jo, šios savaitės trečiadienis, ketvirtadienis yra paskutinės dienos, kai išsiuntus siuntas oro paštu, jos gavėjus paskirties šalyse pasiektų dar iki Kalėdų.
Muša rekordus
Lietuviškam internetinės prekybos gigantui pigu.lt kalėdinis laikas itin karštas, nes kasmet vis daugiau dovanų perkama internetu.
Pasak pigu.lt atstovų, jei anksčiau didžiausias kalėdinio apsipirkimo bumas prasidėdavo likus porai savaičių iki švenčių, tai pastaraisiais metais žmonės dovanas pradeda planuoti lapkričio mėnesį ir apsiperka per Juodojo penktadienio akcijas. Praėjusią savaitę, penktadienį 13-tą, taip pat buvo fiksuota didžiausia gruodžio mėnesio dienos apyvarta.
„Kalbant apie skaičius, kurie galėtų iliustruoti klientų srauto pokytį, tai puikus pavyzdys yra pigu.lt fiksuotas lankytojų skaičius per Juodąjį penktadienį. Tądien piko valandomis el. parduotuvėje fiksavome kone tris kartus didesnį srautą nei pernykštės akcijos metu. O per visą „Blekseilo“ akciją „Pigu“ valdomose e. parduotuvėse – Pigu.lt Lietuvoje, 220.lv Latvijoje ir Kaup24.ee Estijoje – apsilankymų skaičius perkopė 4 mln.“, – sakė pigu.lt komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė.
Anot jos, šiemet, kaip ir keletą pastarųjų metų, pastebima, kad Baltijos šalių gyventojai renkasi gana praktiškas dovanas. Populiariausios prekės – kvepalai ir kosmetika, smulki buitinė technika, žaislai ir prekės vaikams.
„Šias Kalėdas, kaip ir visus metus e. prekyboje, galima vadinti išmaniomis. Jei kalbame apie populiariausias prekes pigu.lt el. parduotuvėje, elektronikos kategorijoje pirmoje vietoje pagal pardavimų statistiką yra dulkių siurbliai, ypač paklausūs yra siurbliai robotai. Kaip kalėdinės dovanos taip pat perkamos išmaniosios apyrankės ir laikrodžiai“, – vardijo R. Strazdauskaitė.
Pasak specialistės, šių metų atradimas klientams taip pat yra kavos aparatai ir kavos kapsulės. Populiariausia prekė šioje kategorijoje – „Dolce Gusto“ kavos kapsulės, jų pardavimai sumušė iki šiol mūsų fiksuotą vienos akcijos rezultatų rekordą.
„Žinoma, kaip gera dovana vis dar perkamos ausinės. Ausines galima įvardinti kaip mados tendenciją, tad natūralu, kad vieni populiariausių prekės ženklų šiuo metu yra „Xiaomi“ ir „Apple“. Tradiciškai kalėdinių dovanų sąraše rasime ir el. knygų skaitykles, populiariausios yra „Kindle“ bei „Pocketbook“, taip pat dovanoms perka muzikinius instrumentus. Prieš šventes didžiausio susidomėjimo sulaukia ir žaislų kategorija. Jei pernai tarp perkamiausių prekių šioje kategorijoje buvo minimi per išmaniąją programėlę valdomi robotai, dronai ar emocijas keičiantys vienaragiai, tai šiemet ypač noriai perkami prie kompiuterio jungiami šokių kilimėliai, interaktyvi, skristi mokoma pelėda“, – pasakojo pigu.lt komunikacijos vadovė.
Tiesa, nors žaislų rinkoje sparčiai kelią skinasi inovacijos, klasika tapę žaislai taip pat neužleidžia savo pozicijų. Iš populiariausiųjų sąrašo nesitraukia plastilino rinkiniai, konstruktoriai, mergaičių pamėgtos žaislinės virtuvėlės, „Baby born“ lėlės, UNO kortos.
Pasak R. Strazdauskaitės, pigu.lt savo klientams suteikia itin greitą prekių pristatymą. Užsakius prekes iš sandėlio pirmoje dienos pusėje, jas galima atsiimti dar tos pačios dienos vakarą parduotuvėje.
Tiesa, jei prekės sandėliuose nėra, gali telkti palaukti ilgiau, gal net gauti prekę po švenčių.
Knygas perka kaip karštas bandeles
Knygomis prekiaujanti internetinė platforma knygos.lt sako, kad kalėdinis pardavimų pakilimas šiemet prasidėjo anksčiau.
„Pardavimai kilti pradėjo iškart po Vėlinių. Pardavimai didesni nei pernai. Matome, kad pasiteisino naujas prekybos modelis, kuomet knygynuose prekiaujame tokia pačia kainą, kaip ir internete. Šventiniu metu užsakymų kiekis išauga keletą kartų, todėl skiriame daugiau resursų sandėlyje, kad išsiųsti visus užsakymus iki Kalėdų, šiuo metu atsilikimo neturime ir viskas eina pagal planą, todėl vėlavimų neturi būti.
Iki gruodžio 20 dienos ryto užsakytas prekes kurias turime sandėlyje – pristatysime iki švenčių. Nuo gruodžio 20 dienos iki 23 dienos ryto užsakytas prekes bus galima atsiimti Kaune ir Vilniuje knygos.lt knygynuose“, – portalui tv3.lt sakė knygos.lt atstovas Šarūnas Laugalis.
Populiariausios knygos.lt kalėdinės dovanos yra kortelių žaidimas „Auksinis protas. Startas, Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Petro Imperatorė“, pirmoji Gian Luca Demarco knyga „Carpe Diem“, Čepulio kalendorius 2020.
Leidžia pinigus, kurių neturi
„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad lietuviai Kalėdoms netaupo.
„Paskutiniai penkeri metai rodo, kad šventėms netaupoma. Šiais metais, regis, baigiame pasiekti išlaidų piką, kai žmonės sako, kad dovanoms skiria tarp 60 ir 300 eurų. Žinoma, yra kas skiria truputį mažiau ir tokių, kurie skiria daugiau. Dar 100-150 eurų skiriama Kalėdų ir Kūčių vaišėms. Dovanos brangėja, sumos didėja ir taupymo nesimato“, – sakė ekonomistė.
Anot jos, paskutinius porą metų dalis lietuvių šventėms ima ruoštis prieš porą mėnesių, o dešimtadalis – likus mėnesiui iki didžiųjų metų švenčių.
„Taigi„ jie netaupi pinigų, bet perka dovanas. Tai reiškia, kad išlaidos nėra „stresinės“, žmonės turi pinigų, laisvų lėšų daugėja ir jie gali iš „einamųjų“ pinigų leisti sau švęsti“, – pasakojo J. Cvilikienė.
Ji tikino, kad tie, kurie dovanas perka paskutinę minutę išleidžia daugiau nei tie, kurie apsvarsto, ką ir kaip norėtų dovanoti.
„Pasaulyje dovanos pradedamos pirkti prasidėjus juodajam penktadieniui. JAV pagal šventinės prekybos apyvartas ekonomistai sprendžia, kokie bus kiti metai, žmonių nuotaikos ir kiek yra išleidžiama. Dovanoms dažniausiai skiriamas paskutinis mėnuo, žinoma, viskas priklauso nuo sąrašo, apgalvojimo. Bet jei perkama paskutinę minutę, tai panašu į ruošimąsi į darbą paskutinę minutę. Žinoma, tada griebia bet ką ir bet kiek. Statistika rodo, kad pasaulyje daug dovanų yra grąžinama. Lietuvoje, žinoma, situacija kiek kitokia, čia jos tiesiog perdovanojamos, nes niekas neprideda čekių, kad galima būtų gražinti“, – sakė J. Cvilikienė.
Anot jos, daug ekonominių rodiklių rodo, kad šiuo metu gyvename gerai. Per paskutiniuosius dešimt metų atlyginimai augo 60-70 procentų, pensijos – 60 proc.
Perkamoji galia yra labai didelė, didžiausia per paskutinius penkerius metus. Tai rodo, kad žmonės turi laisvų pinigų ir gerą nusiteikimą, tikėjimą ateitimi. Ketvirtadalis gyventojų tiki, kad laisvų pinigų daugės.
Žmonės tiki, kad gyvenimas bus toks pats arba geresnis. Žinoma, pasak ekonomistės, vyresnio amžiaus žmonės nėra taip optimistiškai nusiteikę. Tiesa, išlaidavimas yra gana didelis.
„Aš, kaip asmeninių finansų ekspertė turėčiau pasakyti, kad roges ruošti reikia vasara. Niekas negali pasakyti, kada užgrius sunkesni laikai, todėl reikia turėti rezervo, bent kažkiek jo atidėti. Mes turime minusinę taupymo normą Lietuvoje, žmonės daugiau uždirba nei išleidžia. Tas neramina. Vartotojiškumo turi būti, mes visada norėjome gyventi, kaip JAV ar Vakarų Europa, bet dabar yra laikas, kai vertėtų pasirūpinti ateitimi. Niekas nežino, kokia ji bus“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Pasak jos, prie geros lietuvių nuotaikos ir išlaidavimo smarkiai prisideda ir emigrantų parsiunčiami pinigai.
„Kai paaiškėjo, kad Lietuvoje taupymo norma yra minusinė, o tai reiškia, kad žmonės išleidžia daugiau nei uždirba, kyla daug kam klausimų, kaip tai įmanoma. Viena iš priežasčių, emigrantų perlaidos. Kita priežastis – šešėliniai pinigai, kurių nemažėja ir žinoma, skolinti pinigai, kuriuos žmonės taip pat leidžia“, – kalbėjo ekonomistė.
