„Pensinio amžiaus ilginimą vertinu kaip logišką žingsnį, nes Europos Sąjungoje yra ir 70 metų, ir 67 metai – tik graikai sau leidžia 1000-1200 eurų pensijos ir 55 metų pensinį amžių. Pensinio amžiaus ilginimas yra natūralus reiškinys, nes gyvenimo trukmė didėja, ir žmogus ilgiau išlieka darbingas“, – kalbėjo P. Butkus.
Kadangi Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 69 metai, o moterų – 80, pašnekovas siūlo, kad vyrai užsitarnautos pensijos sulauktų anksčiau nei moterys.
„Vyrus reikia anksčiau išleisti į pensiją. Logiškai taip turėtų būti, nes vyrai trumpiau gyvena ir jie labiau diskriminuojami. Vyrai nejudrūs, o moterys sukasi ir taip virtuvėje, daugiau juda, o vyrai skaito laikraštį, pasižiūri televizorių“, – linksmai kalbėjo pašnekovas.
Paprasčiausias kelias
DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka tv3.lt nurodė, kad pensinio amžiaus didinimas yra paprasčiausias, tačiau ne geriausias būdas gelbėti „Sodrą“.
„Sodra“ reikalauja reformų, apie tai žinome jau daugelį metų, tačiau pensinio amžiaus didinimas tik atideda reformos laiką. Taip, trumpuoju laikotarpiu tai galėtų padėti, bet, turint mintyje, kad mūsų ir vidutinė amžiaus trukmė yra trumpesnė, ir gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra praktiškai dvigubai trumpesnė nei Šiaurės šalyse, mes pensinio amžiaus ilginimu tik gesintume gaisrus“, – kalbėjo ekonomistė.
Pasak jos, kadangi reformos reikalauja daug ryžto, tai yra didelis šokas ekonomikai, nes reikėtų skolintis lėšų, Vyriausybė nenori prisiimti tokios atsakomybės, ypač prieš rinkimus, o ir po rinkimų, J. Rojakos teigimu, per ketverius metus reformą įgyvendinti būtų per sunku.
Ji taip pat nurodė, kad toks žingsnis galėtų tapti viena iš priežasčių Lietuvos jaunimui apsisprendžiant dėl emigracijos.
„Jaunas žmogus įvertina savo galimybes gyventi visą laiką. Jauni žmonės mąsto kitokiomis kategorijomis. Perspektyva dirbti už gerokai mažesnį atlygį Lietuvoje visą gyvenimą ir net ilgiau kaip kai kuriose ES vertina tiesiog kojomis. Pensinio amžiaus ilginimas neprisidėtų prie emigracijos bangos, bet tai būtų dar vienas punktas, kuris būtų įtraukiamas į pliusų ir minusų sąrašą (emigracijai – red.)“ , – kalbėjo ekonomistė.
Pašnekovės teigimu, dėl padidėjusio jaunimo nedarbo tokiu atveju baimintis nereikėtų, nes Lietuva turi mažiausią jaunimo nedarbą Baltijos šalyse ir vieną mažiausių euro zonoje – Lietuvoje šis skaičius siekia 14,1 proc., o euro zonoje – 21,2 proc.
J. Rojaka sukritikavo Bočių atstovo pasiūlymą išleisti vyrus į pensiją anksčiau, nes, pasak jos, reiktų atsižvelgti vien į tą faktą, kad moterys anksčiau į pensiją Lietuvoje išeidavo jaunesnės, o dabar tas amžius sulyginimas (ir 2026-aisiais sieks 65 metus).
„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba to neleistų to daryti. Tokios strategijos nebuvo įgyvendinta niekur pasaulyje“, – sakė J. Rojaka.
Didinti proporcingai
Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Algirdas Bartkus nurodo, kad pensijos amžių reikia didinti proporcingai gyvenimo trukmės ilgėjimui.
„Visumoje turėtų galioti vienas principas: senatvės pensijos amžius turėtų būti padidintas tiek, kad santykis tarp išmokų gavimo laikotarpių ir įmokų mokėjimo laikotarpių išliktų pastovus.
Jeigu turime asmenį, kuris po išėjimo į pensiją gyvena vidutiniškai dvidešimt metų – jis senatvės pensijos gaus 240 mėnesių. Tarkime, kad tas pats asmuo darbo rinkoje vidutiniškai išbuvęs 40 m., reiškias jis 480 mėnesių mokėjo įmokas. Tad tu du kartus ilgiau išbūni darbo rinkoje nei gauni pensiją. Jeigu faktinė gyvenimo trukmė po 2026 metų (kuomet ir vyrų, ir moterų pensinis amžius bus lygus 65 m. – red.) išaugtų vienu mėnesiu, tad finansinio tvarumo palaikymui senatvės pensijos amžių reikėtų padidinti dviem mėnesiais“, – dalinosi įžvalgomis A. Bartkus.
Ekonomistas kritikavo „Bočių“ atstovo siūlymą leisti vyrus į pensiją anksčiau – pašnekovo teigimu, vyrams ir taip gyvenime lengviau, nes jie neaugina vaikų.
„Pasaulyje bandoma įteisinti lygių galimybių principus, kurie remiasi tuo, kad moterys gimdo vaikus ir kad ir kaip vyrai prisidėtų prie vaikų auginimo, jie vis tiek prisideda gerokai mažiau. Todėl visuomenėje reikia ieškoti būdų, kaip moterims būtų galima kompensuoti tuos praradimus. Vienas iš būdų tai padaryti – leisti moterims pasidžiaugti pensija ilgiau nei vyrams“, – sakė A. Bartkus.
Lygios teisės
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė vienareikšmiškai neatsakė, kaip ji vertina siūlymą vyrus į pensiją išleisti anksčiau. Pasak jos, čia reikėtų mokslinių įrodymų, kad toks veiksmas pailgintų vyrų gyvenimo trukmę.
„Tikrai nesu tikra ir negalėčiau teigti, kad tie asmenys, kurie sulaukia pensinio amžiaus, gali džiaugtis pensija, nedirbti ir kad tai turėtų tiesioginės įtakos jų gyvenimo trukmei. Dėl to negaliu pasakyti vienareikšmiškos pozicijos, ar vyrų pensinio amžiaus sumažinimas būtų pozityvi priemonė. Tam reikia daugiau informacijos ir duomenų. (...)
Lygių galimybių principas ir yra lygios teisės, atsižvelgiant į gyvenimo trukmę, tad jei tai bus pagrįsta (ilgesnė vyrų gyvenimo trukmė ir ankstesnis išėjimas į pensiją – red.), jei tai sudaro lygias galimybes, tada mes ir pasisakysime už, tačiau vienareikšmiško atsakymo kol kas negalėčiau pateikti“, – nurodė A. Lobačevskytė.
Šiuo metu senatvės pensijos amžius ilginamas – 2026 metais į pensiją žmonės išeis nuo 65 metų.
Seimo komitetui kol kas nepavyko priimti sprendimo, ar skelbti senatvės pensijos amžiaus didinimo pradžią – Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai šią savaitę susiginčijo, ar tai reikštų pensijos amžius ilginimą dar keleriais metais, ką numato socialinis modelis.
