Seimas antradienį vėl pradėjo diskusijas dėl savavališkų statybų. Parlamentarai diskutavo apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės parengtas Statybos įstatymo pataisas, numatančias galimybę įteisinti savavališkas statybas tik išimties atvejais, kai statyba konkrečiame sklype pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus galima ir neprieštarauja privalomiems aplinkosaugos, kultūros paveldo, saugomų teritorijų teisės aktų reikalavimams, tačiau statytojas neturi statybos leidimo ar atlikdamas darbus nukrypo nuo parengto projekto.
Kaip Seime aiškino Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais, siūloma įstatymu aiškiai atskirti atvejus, kai savavališka statyba vykdoma pažeidžiant galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkosaugos, saugomų teritorijų, kultūros paveldo teisės aktų reikalavimus bei esminius normatyvinių dokumentų sprendimus, galinčius sukelti pavojų žmogaus gyvybei arba sveikatai.
"Šiais atvejais, kaip ir šiuo metu, savavališkų statybų nebūtų galima įteisinti, ir vienintelis kelias pašalinti statybos padarinius būtų sprendimas statinį nugriauti arba kitu būdu atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį", - sakė S. Cirtautienė.
Pasak valstybės vadovės vyriausiosios patarėjos, siekiant, kad teisiniu reguliavimu nebūtų piktnaudžiaujama, siūloma aiškiai reglamentuoti statybas prižiūrinčių institucijų kompetenciją - nustatyti terminus, per kuriuos turi būti išnagrinėtas savavališkos statybos faktas, priimamas sprendimas pašalinti pasekmes, ir pan.
"Jeigu nevykdomas sprendimas nugriauti statinį, teismui būtų suteikta teisė priimti sprendimą atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir pobūdį dėl savavališkų padarinių šalinimo, tai yra arba statinį nugriauti, arba pertvarkyti. O tais atvejais, kai nustatoma, kad padaryti tik formalūs pažeidimai, statytojas būtų įpareigotas per nustatytą terminą gauti statybą leidžiančius dokumentus", - teigė S. Cirtautienė.
Anot Prezidentės vyriausiosios patarėjos, tam, kad nebūtų skatinama praktika, kai pirma statoma, o po to gaunamas statybos leidimas, taip pat įvertinus tai, kad savavališkų statybų kontrolė susijusi su nemažomis valstybės sąnaudomis, siūloma nustatyti įmoką už savavališkų padarinių šalinimą.
Siekiant aiškiai apibrėžti dėl savavališkų statybų kaltų asmenų atsakomybę, pasiūlyti ir Civilinio bei Baudžiamojo kodeksų pakeitimai, už savavališkas statybas numatant baudžiamąją atsakomybę ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.
Siūloma už savavališkų statybų sukeltą grėsmę žmonių gyvybei arba sveikatai, valstybei, asmeniui, aplinkai numatyti baudą arba bausmę laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. O už jau padarytą žalą griežčiausia siūloma bausmė - laisvės atėmimas iki šešerių metų. Įstatymo pataisose siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę tam, kas savavališkai stato - tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.
Prezidentės vyriausioji patarėja tikino, kad yra tikslinga numatyti Baudžiamajame kodekse atsakomybę ne tik už jau padarytą žalą, bet ir už sukeltą grėsmę, nes tam tikrais atvejais neigiamos savavališkos statybos pasekmės gali atsirasti ir po kurio laiko, tačiau jau vykdant statybas yra akivaizdu, kad jų bus. Ar galėjo konkrečiu atveju būti padaryta žala, nustatinės ikiteisminio tyrimo institucijos, o vertins teismas.
S. Cirtautienė taip pat paaiškino, kad baudžiamoji atsakomybė nebus taikoma dar prieš įstatymų pakeitimą padarytiems pažeidimams, nes to neleidžia teisės doktrina.
Tokioms pataisoms po pateikimo pritarė 88, nepritarė 2 parlamentarai, balsuojant susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymą numatoma svarstyti lapkričio 24 dieną.
Už įstatymų pataisas jų pateikimo stadijoje pasisakė Seimo opozicijos lyderis, "tvarkietis" Valentinas Mazuronis. Jis dabar galiojančią tvarką vadino prasilenkiančia su sveiku protu ir sveikino iniciatyvą ją taisyti.
"Jeigu yra kažkokių detalių, kurias, atrodytų, reikėtų patobulinti arba sudėti saugiklius, tai svarstymo stadijoje tą ir padarykime, manau, kad tie pasiūlymai ir teisingi, ir protingi", - teigė V. Mazuronis.
Jam nepritarė "darbietis" Kęstutis Daukšys, pasak kurio, pataisos naudingos nebent "architektų mafijai". "Esu prieš. (...) Šitas įstatymas naudingas, ko gero, tik architektų mafijai. Prie tų žmonių, kurie pasistatė kokią nors malkinę neva neteisėtai, niekas nekibo, kadangi geriausiu atveju galėjo liepti nugriauti. Dabar bus galimybių išieškoti baudą ir atsiras noras vaikščioti tas baudas rinkti. Be to, įstatymas visai neliberalizuoja statybos sąlygų, ypač kaimo vietovėse", - sakė K. Daukšys.
