„Galbūt žurnalistų etikos inspektorė nori sau daugiau galių ginti dalykinę reputaciją, bet čia yra tik kosmetika, tik brūkštelėjimas“, - BNS trečiadienį sakė knygų apie žiniasklaidos teisę autorė L.Meškauskaitė.
Ji teigė, kad pataisa nespręstų kur kas didesnės problemos, kad įmonės, įstaigos ir organizacijos šiuo metu turi ribotas galimybes ginti dalykinę reputaciją.
Taip teisininkė komentavo Seimo Kultūros komiteto narių registruotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias draudimą skelbti dezinformaciją ar informaciją, pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.
Dabar įstatymas draudžia „platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, o komiteto narių siūlymu prie šios nuostatos būtų pridėta - „ar pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją.“
Komiteto nariai sako pakeitimą siūlantys Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos iniciatyva, norėdami sulyginti fizinių ir juridinių asmenų teises gintis teisme.
Anot Seimo narių, kiekvienas juridinis asmuo turi teisę ginti savo pažeistą dalykinę reputaciją, tačiau tokią teisę tiesiogiai pripažįsta tik Civilinis kodeksas, bet ne Visuomenės informavimo įstatymas, ginantis tik fizinį asmenį.
Pasak L.Meškauskaitės, Civilinis kodeksas nesudaro tinkamų galimybių juridiniams asmenims reikalauti žalos atlyginimo dėl pažeistos dalykinės reputacijos.
Civiliniame kodekse šiuo metu yra detaliai aprašytas asmens garbės ir orumo gynimo procesas ir nurodyta, kad šios „taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją“.
L.Meškauskaitė teigė, kad tai yra neteisinga dėl skirtingų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos ypatumų.
„Dalykinė reputacija visiškai nesutampa su garbės ir orumo gynimu, nes tai yra kita prigimtis. Juridinio asmens dalykinė reputacija yra kildinama iš nuosavybės santykių, o garbė ir orumas yra kildinamas iš fizinio asmens teisės į privatumą“, - sakė advokatė.
Atsakomybė už šmeižtą šiuo metu yra numatyta Baudžiamajame kodekse. Tačiau teisininkė teigia, kad ši norma taikoma tik fiziniams asmenims.
„Juridinis asmuo šmeižto bylose negali būti nei objektu, nei subjektu. Juridinis asmuo neatsako už šmeižimą (...) ir už juridinio asmens šmeižimą nėra baudžiamosios atsakomybės“, - sakė teisininkė.
„Problemos dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo pirmiausia yra susijusios su teismine praktika, su jos tempais, su neturtinės žalos priteisimo dydžiu, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu“, - pridūrė ji.
„Turėtume keisti Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą. Tada turėtume efektyvią apsaugą“, - teigė L.Meškauskaitė.
