Parlamentarė, buvusi Liustracijos komisijos vadovė Dalia Kuodytė siūlo laikinąjį įstatymą, kuris leistų atiduoti valstybei sovietų saugumo dokumentus, neužsitraukiant atsakomybės už jų neteisėtą įgijimą ir laikymą.
„Aš manau, kad įstatymas būtų naudingas, nes vis atsiranda visokių klaidžiojančių popierių. Nors jau buvo nustatytas laikotarpis, kurio metu žmonės galėjo grąžinti dokumentus neužsitraukdami atsakomybės, bet, manau, apie tai trūko informacijos. Manau, įstatymas tikrai būtų naudingas, jei visi atliktų savo darbą, Archyvų departamentas gyventojus informuotų apie tokią galimybę“, – BNS ketvirtadienį sakė D. Kuodytė.
2006 metais buvo kilęs ažiotažas, kai Liustracijos komisija, tuomet vadovaujama D. Kuodytės, gavo keletą maišų 1991-1992 metais veikusios komisijos KGB veiklai tirti archyvinės medžiagos. Tuometinė Liustracijos komisijos vadovė atsisakė nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį. Dėl gautų dokumentų D. Kuodytei tuomet teko aiškintis ir iš Seimo tribūnos.
Po šių įvykių Seimas 2007 metais priėmė specialų įstatymą, pagal kurį asmenys, per nustatytą 2007 pusmetį savanoriškai gražinę KGB, MGB ir kitų sovietų specialiųjų tarnybų dokumentus buvo atleisti nuo atsakomybės.
Per tuometinį „amnestijos“ pusmetį Ypatingasis archyvas tesulaukė 2 bylų, atsiųstų iš Šiaulių.
Pagal šiuo metu siūlomą projektą, asmuo, įstatymo galiojimo laikotarpiu savanoriškai atidavęs Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, kuriuos jis neteisėtai įgijo, laikė ar neperdavė valstybinės archyvų sistemos įstaigoms, būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už šias veikas.
Pasak teikėjos, šio įstatymo paskirtis – sudaryti teisines prielaidas išimti iš civilinės apyvartos neteisėtai laikomus Lietuvos teritorijoje veikusių buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, netaikant atsakomybės asmenims, kurie įstatymo galiojimo laikotarpiu savanoriškai atidavė šiuos dokumentus.
Siūlomas terminas – pusė metų nuo įstatymo įsigaliojimo.
