Vyriausybės siūlymuose, kuriuos turi BNS, numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, keisti vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką, įvesti progresinį individualios veiklos apmokestinimą, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų ir žemdirbiams taikomų išimčių.
Mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymai trečiadienį pristatyti Seimo „valstiečių„ ir socialdemokratų frakcijoms, o penktadienį jie bus oficialiai pristatyti žiniasklaidai ir visuomenei.
NPD siūloma prilyginti MMA, mokėti tiesiogines išmokas už vaikus
Siekiant sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė siūlo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio - tai yra nuo 310 iki 380 eurų. Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus, nesiejant jų mokėjimo su tėvų pajamomis.
Finansų ministerijos teigimu, jau beveik pasiekta riba, kai tolesnis NPD didinimas nebeturės įtakos mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Šiuo metu MMA uždirbantis ir bent vieną vaiką auginantis asmuo nebemoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nes jam taikomas NPD ir papildomas NPD už vaikus yra didesnis už darbo užmokestį.
Pakeitus vaikus auginančių šeimų rėmimo tvarką, už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų - po 75 eurus. Dabar už vaiką iki 2 metų mokama 28,5 euro, už vyresnius vaikus - 15,2 euro, tačiau 1 ar 2 vaikus auginančioms šeimoms išmokos mokėjimas yra siejamas su jos pajamomis.
Vyriausybė taip pat siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms - 100 eurų, uždirbantiems iki 380 eurų (MMA), ir proporcingai mažesnį dydį, uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams. Šį neapmokestinamųjų pajamų dydį siūloma prilyginti draudžiamosioms pajamoms, todėl išmokos dėl jų pritaikymo nesumažėtų.
Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms - tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.
Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį - 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus - 78 eurais, 3 vaikus - 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.
Gyventojams, uždirbantiems 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, mokesčių našta šiemet turėtų sudaryti 33,6 proc. Pritarus Vyriausybės siūlymams, ji kitąmet sudarytų 30,2 proc. ir būtų mažesnė nei Latvijoje bei artima Estijos mokesčių naštos lygiui.
Progresinis individualios veiklos apmokestinimas, rizikingiausių verslo liudijimų atsisakymas
Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis - tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.
Anot ministerijos, tai leistų išvengti nuolat kylančių ginčų, kurias laisvąsias profesijas reikėtų apmokestinti 5 proc., o kurias - 15 proc. GPM, taip pat išvengti netolygaus mokesčių naštos paskirstymo, dėl kurio net dideles pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami 5 proc. tarifu.
Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo apie 30 proc. individualia veikla užsiimančių gyventojų GPM sumažės, apie 64 proc. - nesikeis, o padidės tik maždaug 6 proc.
Šiuo metu apie 40 tūkst. (69 proc.) individualia veikla užsiimančių gyventojų taikomas 5 proc. GPM tarifas, dalies šių gyventojų pelnas viršija 1 mln. eurų.
Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, skatinant jų teikėjus pereiti prie mokesčio mokėjimo nuo realaus pelno, taip sumažinant šešėlinės ekonomikos dalį. Taip pat siūloma panaikinti dabar galiojančias 684 eurų metinio verslo liudijimo mokesčio „grindis“ (kai veikla vykdoma visoje Lietuvoje), taip suteikiant savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti verslo liudijimo kainą.
Ketinama suvienodinti savarankiškai dirbančių asmenų „Sodros“ įmokas - jos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų, taikant 28 vidutinių darbo užmokesčių per metus „lubas“, tuo pačiu atsisakant minimalių „Sodros“ įmokų dydžių taikymo.
Mažiau lengvatų žemės ūkiui
Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų. Dabar žemės ūkio įmonių pelnas apmokestinamas 5 proc., žemdirbių pajamos neapmokestinamos, jei jie nėra PVM mokėtojai (pajamos per 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eurų).
Vyriausybė siūloma žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka, priklausomai nuo įmonės dydžio. 5 proc. tarifas toliau būtų taikomas smulkioms įmonėms (metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10) ir kooperatyvams. Kitos įmonės mokėtų 15 proc. pelno mokestį.
Žemdirbių pajamas taip pat ketinama apmokestinti bendra tvarka, įtraukiant jas į naują individualios veiklos progresinio apmokestinimo schemą.
Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams - akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais. Latvijoje šių degalų akcizo dydis yra 50 eurų, Estijoje - 121 euras už 1 tūkst. litrų.
Atsisakoma dalies akcizų ir pelno mokesčio lengvatų, 9 proc. PVM tarifo viešbučiams
Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams. Anot Finansų ministerijos, ši lengvata nenaudinga vartotojams ir neturi įtakos turistų srautams. Kitų PVM lengvatų atsisakyti neketinama, taip pat nesiūloma grąžinti nuo birželio panaikintos PVM lengvatos centriniam šildymui.
Ketinama atsisakyti akcizų lengvatų itin taršiems produktams - akmens angliai, koksui ir lignitui. Skaičiuojama, kad dėl to vienos tonos akmens anglies kaina žmonėms padidėtų apie 9,11 euro, o verslui - apie 4,55 euro.
Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų - tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais. Tarifas susilygintų su Lenkijoje taikomu tarifu, tačiau būtų mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje nuo 2018 metų.
Siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą. Šia lengvata, anot ministerijos, iš esmės pasinaudoja tik jų savininkai ir akcininkai, todėl ji neskatina asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, įdarbinimo.
Taip pat ketinama atsisakyti nulinio pelno tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.
Siūloma naikinti ir NT mokesčio lengvatą už sveikatos priežiūrai ir laidojimui naudojamą nekilnojamąjį turtą, paliekant savivaldybėms teisę pačioms sumažinti tarifą arba nuo jo atleisti.
Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties NT apmokestinimą. Iki 220 tūkst. eurų bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220-300 tūkst. eurų - 0,5 proc., 300-500 tūkst. eurų - 1 proc., daugiau nei 500 tūkst. eurų - 2 proc. tarifas.
Šiuo metu gyventojų NT, jei jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų, apmokestinamas 0,5 proc. tarifu.
Inovacijų ir verslumo skatinimas
Neatsisakoma jau anksčiau pristatytų inovacijų ir investicijų skatinimo priemonių. Išradimų komerciniam naudojimui siūlomas 5 proc. pelno mokestis (dabar 15 proc.), investuojantiems į technologijų atnaujinimą būtų taikoma 100 proc. pelno mokesčio lengvata (dabar 50 proc.), siekiant pritraukti užsienio investicijų, ketinama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubas.
Savarankišką veiklą pradedantiems asmenims būtų taikomos vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ - jos nuo MMA būtų sumokamos iš valstybės biudžeto skiriamų asignavimų. Ši lengvata būtų taikoma pirmais veiklos metais ir kas kitus 10 metų.
Vienerių metų pelno mokesčio „atostogos“ būtų taikomos ir pradedančiam smulkiajam verslui (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10), taip sumažinant apyvartinių lėšų trūkumo riziką.
Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.
