Kaip buvo skelbta anksčiau, beveik 7,5 tūkstančio banko „Swedbank“ klientų, kurie 2010–2013 metais ėmė būsto paskolas litais ir kuriems buvo taikoma vadinamoji PRIME kainodara, nuo 2015 metų, Lietuvoje įvedus eurą, turėtų mokėti daugiau kaip 1,1 proc. didesnes būsto paskolų palūkanas. Specialistų skaičiavimais, vidutinės būsto paskolos palūkanų padidėjimas 1 procentu po keleto dešimtmečių gali pasiekti 20–30 tūkstančių litų. Anot V. Gapšio, toks bankų gudravimas yra nepriimtinas, mat jis apsunkina žmonių finansinę padėtį ir diskredituoja sklandaus šalies perėjimo prie euro koncepciją.
„Esu įsitikinęs, kad bankas tiesiog piktnaudžiauja savo padėtimi ir siekia pasipelnyti iš euro įvedimo. Papildomos „Swedbank“ pajamos iš klientų per visą tokių sutarčių galiojimo laiką gali siekti daugiau kaip kelias dešimtis milijonų litų. Toks „Swedbank“ elgesys pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius euro įvedimą Lietuvoje, ES teisės normas, bet ir „Geros verslo praktikos, įvedant eurą“ memorandumą, prie kurio bankas prisijungė savo noru. Panašu, kad Vyriausybei nepavyksta susitarti su banku geruoju, todėl teikiu pasiūlymą įstatymu riboti tokią nesąžiningą banko veiklą, nepaliekant galimybių įvairioms teisės aktų interpretacijoms“, — sako V. Gapšys.
V. Gapšio teikiamose Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio pataisose numatyta, kad „Visos teisinių dokumentų nuorodos į VILIBOR indeksą, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, nuo euro įvedimo dienos yra laikomos nuorodomis į EURIBOR indeksą“ , o keičiant indeksus „kreditorius negali padidinti maržos, naudojamos apskaičiuojant palūkanų normą kartu su VILIBOR indeksu, įskaitant bet kurias kitas palūkanų normos sudedamąsias dalis, arba kitaip pabloginti skolininko teisinę padėtį pagal paskolos sutartį.“
