Teisingumo ministerija siūlo svarstyti galimybę negautą teisėjų atlyginimą mokėti skaičiuojant nuo 2000-ųjų, o ne nuo 2005-ųjų, kaip planuojama dabar.
Toks ministerijos pasiūlymas buvo pateiktas pirmadienį vykusiame pasitarime, kuriame svarstyta galimybė išplėsti teisėjų, turinčių teisę gauti kompensaciją, ratą.
Kaip BNS aiškino Teisingumo ministerijoje, dabar siūloma negautą atlyginimo dalį išmokėti tiems asmenims, kurie teisėjais dirbo 2005-2008 metais. Tačiau naujasis pasiūlymas numato, kad trejų metų laikotarpis, už kurį teisėjai gali tikėtis kompensacijos, būtų skaičiuojamas nuo 2000-ųjų.
Pasak Teisingumo ministerijos, suinteresuotoms institucijoms pakoreguotas įstatymo projektas bus pateiktas derinti, perskaičiavus papildomų lėšų poreikį.
Seimui kartą jau buvo pateiktas projektas dėl teisėjų atlyginimo, tačiau parlamentarai nutarė jį grąžinti tobulinti. Tuomet daugumai parlamentarų, kurių didesnioji dalis balsuodami susilaikė, kilo abejonių, ar teisėjai šiuo atveju nebūtų išskirti iš kitų visuomenės grupių.
Teisėjams buvo siūloma grąžinti apie trečdalį dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - maždaug 52 mln. litų.
Įstatymo projektu siūlyta grąžinti apylinkių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjams, ėjusiems šias pareigas teisėjais nuo 2005 metų liepos 1 iki 2008 metų liepos 1 dienos, atlyginimo skirtumą, apskaičiuotą už šį laikotarpį.
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siūlyta teisėjų negautos atlyginimo dalies grąžinimą išdėstyti ketveriems metams. Įstatymo projektu buvo siekiama apskaičiuoti negautą atlyginimo dalį už trejus metus, kadangi pagal Darbo kodeksą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbu santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Nuo 2000-ųjų sausio 1-sios teisėjams atlyginimas buvo sumažintas dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties.
Tačiau 2001 metais Konstitucinis Teismas nutarė, kad teisėjų atlyginimų mažinimas galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis ir tai daryti galima tik pagal įstatymą ir tik laikinai. Pasak Teismo, ši priemonė, be kita ko, turi būti ir proporcinga siekiamam tikslui.
Po Konstitucinio Teismo sprendimo visų grandžių teisėjai kreipėsi šiais pagrindais į teismus, reikalaudami iš valstybės priteisti nuo 2000 metų susidariusias skolas.
Vilniaus apygardos teismas keliems teisėjams jau yra priteisęs iš Vyriausybės šimtatūkstantines sumas dėl nepagrįstai sumažintų algų, o Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjų atlyginimų mažinti negalima, nes tai traktuojama, kaip kėsinimasis į teismų nepriklausomumą.
Remdamasis Laisvosios rinkos instituto išvada, teismas nusprendė, kad 1999-siais Lietuvos ekonominė būklė nebuvo tokia bloga, kad būtų reikėję mažinti algas teisėjams.
