Lietuva pasiūlė Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijai dalyvauti „Nord Stream“ dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinime.
Metiniame vadinamosios Helsinkio komisijos posėdyje Lietuvos delegacijos vadovė Agnė Kniežaitė teigė, jog atsižvelgiant į Baltijos jūros ekosistemos jautrumą, „Nord Stream“ dujotiekio projekto mastą ir galimą šios veiklos neigiamą poveikį Baltijos jūrai, Helsinkio komisijos dalyvavimas konsultacijose dėl „Nord Stream“ dujotiekio būtų tikslingas.
Lietuvos delegacija pasiūlė į projekto vertinimą įtraukti ekspertus, kurie nagrinėtų „Nord Stream“ projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentus.
Helsinkio komisija yra pripažinusi, kad dėl geografinių, klimatinių ir okeanografinių ypatumų Baltijos jūra yra labai jautri antropogeniniam poveikiui.
Projektą vykdantis konsorciumas „Nord Stream“ vasarį baigė ekologinę dujotiekio projekto poveikio aplinkai (pagal JT EEK Espo konvenciją) ataskaitą ir žada ją pateikti visuomenei svarstyti kovo mėnesį.
Espo konvencija nurodo, kad projektą vykdančios šalys privalo informuoti savo kaimynes apie projekto poveikį aplinkai.
Projektui „Nord Stream“ įgyvendinti būtina gauti penkių šalių - Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos, per kurių teritorinius vandenis dujotiekis bus tiesiamas, sutikimą. Taip pat būtina informuoti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, nes šioms šalis Baltijos dugnu eisiantis dujotiekis taip pat turės įtakos.
Lenkija, Suomija, Švedija ir Baltijos šalys tvirtina, kad dujotiekis gali teršti Baltijos jūrą.
1200 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ sujungs Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmajame etape numatoma nutiesti vamzdį, kurio pralaidumas bus 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.
Antrajame etape numatoma dvigubai padidinti dujotiekio pralaidumą iki maždaug 55 mlrd. kubinių metrų.