Įstaigos "Kauno nova" siūlymą pastatyti Kaune nedidelę atominę elektrinę, kuri gamintų ir šilumą kauniečių būstams, miesto savivaldybės nariai išklausė dvejopai: vieni - susidomėję, kiti - neslėpdami ironiškų šypsenų.
Idėjos brandintojas profesorius Gediminas Petrauskas įtikinėjo miesto politikus, kad tokia koegeneracinė atominė jėgainė kainuotų pigiau, negu dabar "Gazpromo" siūlomas naujos elektrinės pastatymo projektas, vertinamas milijardu litų. Ji sumažintų Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, o Kaunui būtų ekonomiškai naudinga, nes duotų ne vieną milijardą litų pelno.
"Šilumos kaina 25 metus bus stabili, nes nepriklausys nuo dujų kainos. Jeigu nemiegosime, 2013-2014 m. turėsime puikų daiktą", - agitavo už atominę elektrinę Kaune G. Petrauskas.
Tarybos narės dr. Jūratės Matekonienės nuomone, yra parengta Lietuvos energetikos strategija, egzistuoja ir tarptautiniai susitarimai dėl energetikos vystymo perspektyvų. Jeigu kauniečio G. Petrausko idėja yra revoliucinė, tai pirmiausia ją gal reikėtų pristatinėti Energetikos ministerijoje, o ne miesto savivaldybėje.
"Nes savivaldybė - ne ta vieta, kuri sprendžia apie Lietuvos energetikos vystymą strateginiu požiūriu", - teigė vieno iš miesto tarybos komitetų pirmininkė J. Matekonienė.
Atsakydamas jai, G. Petrauskas kategoriškai pareiškė: "Man netinka tai, ką siūlo valdžia, todėl aš, kaip pilietis, kaip visuomenės atstovas, negaliu likti abejingas ir siūlau geresnį energetikos problemų sprendimą, Kaunui ir Lietuvai naudingesnį. Panašios nedidelės atominės elektrinės veikia kai kuriuose Amerikos miestuose, yra saugios ir patikimos. Kokių dar argumentų trūksta įrodyti, kad tokia elektrinė bus naudinga ir Kaunui?"
Eltos paprašytas pakomentuoti prof. G. Petrausko siūlymą, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas pareiškė tokį projektą laikąs utopiniu. Anot jo, "nerealu tikėtis, kad tokio mažo miesto, kaip Kaunas, šildymo problemai spręsti reikėtų atominės elektrinės. Juolab kad daugelis turtingų pasaulio šalių randa kitokių miestų apšildymo sprendimo variantų".
Tačiau, pasak V. Gudėno, ir Kauno termofikacijos elektrinės vadovų pažadai per keletą artimiausių metų pastatyti Kaune galingą elektrinę neatrodo realūs.
"Abejonių daug, kad iš Rusijos bus pritraukta tiek finansų, kiek dabar žadama, į Kauno miesto ūkį tai elektrinei pastatyti. Garanto jokio nėra, kad elektrinė bus statoma, kol kas miestas maitinamas tik pažadais. Todėl realiau reikia galvoti apie galimybes plačiau diegti alternatyvų energijos gaminimo būdą. Dalį šilumos pasigaminsime, kai turėsime atliekų deginimo sistemą", - įsitikinęs savivaldybės administracijos vadovas.
Pasak buvusio Lietuvos energetikos instituto darbuotojo, vėliau - Kauno miesto mero, šią kadenciją tebedirbančio miesto taryboje Arvydo Garbaravičiaus, galingos elektrinės niekas nestatys, kol neužsitikrins visos sistemos valdymo, tai yra, kol neperims Kauno šilumos tinklų. Kitaip neapsimoka dėti šimtus milijonų į elektrinę, nes vien iš elektros pardavimo ji pelningai negyvuos.
