Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Sergejus Jovaiša siūlo apgalvoti 11 klasių mokykloje galimybę: „Tokią idėją iškėliau su tikslu, kad apsvarstytų <...> Aš matau labai daug pliusų tame“. Apie tai jis yra klausęs ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nuomonės.
Visgi prieš reformą reikėtų viską kruopščiai apskaičiuoti, pridūrė Seimo narys.
Nesupranta, kam „tempti“ mokslą 12 sezonų
Paklaustas, kaip kilo tokia mintis, Seimo narys atsakė – žymiai spartėja gyvenimo tempas, todėl švietimo sistema turėtų prie jo prisitaikyti.
„Aš pats baigiau 11 metų mokslą. Nemanau, kad tais laikais prasimokę 11 metų buvo kitokie ar ne tokie protingi. <...> Kodėl mes dabar negalėtume grįžti prie trumpesnio mokymosi laikotarpio, tuo labiau, kad gyvenimo tempas yra tiek pagreitėjęs, kad žinias būtų galima įsisavinti žymiai greičiau – techninės priemonės leidžia tą daryti“, – samprotavo politikas.
Jis atsižvelgė, kad ikimokyklinis ugdymas numatytas gana anksti: „Jeigu vaikai dabar pradeda priešmokyklinį mokymą nuo ketverių ar penkerių metų <...>, tai kodėl vis tik reikia tempti visą mokslą iki 12 sezonų?“
S. Jovaišos teigimu, ne gimnazijoje, o vidurinio ugdymo lygmenyje būtų galima peržiūrėti ir kiek sutrumpinti mokymo programas. Vertėtų orientuotis į bazinį mokymą, pridūrė jis.
„Nebūtina gilintis į atskiras mokslo rūšis, į kurias būtų galima pasigilinti per fakultatyvinius [laisvai pasirenkamus – aut. past.] mokymus, kam kas patinka labiau“, – sakė S. Jovaiša.
Pavargusiems mokiniams mokslas atrodo atgrasus
S. Jovaiša minėjo, kad metams bėgant moksleiviai galimai praranda entuziazmą mokytis.
„Man kartais atrodo, kad mokiniai pavargsta, jiems atsibosta mokytis. <...> Jiems kyla minčių, kaip apgauti mokytoją. Jaunesni mokiniai gal ne tokie tingūs. O dvyliktokui, kuriam <...> 18–19 metų sukanka, atsiranda visiškai kitokie interesai ir mokslas tampa nebe toks patrauklus. Iš savo šeimyninės patirties žinau, kad kuo vyresnis vaikas, jam mokslas, jei ypatingai nesudominsi, tampa atgrasus“, – sakė jis.
Seimo narys salė įžvelgiantis trumpesnio mokymosi privalumų.
„Jaunas pilietis anksčiau ateina į darbo rinką, išeina metais anksčiau. Prailgėja netgi pensijos amžius. Yra paskutiniai siūlymai į Seimą leisti kandidatuoti nuo 21-erių metų. Viskas greitėja, viskas vyksta anksčiau. Todėl tas 12-os metų terminas mokyklos suole, mano galva, galėtų būti peržiūrimas“, – apibendrino politikas.
Rengimas aukštajam mokslui kiek šlubuoja
Išgirdusi S. Jovaišos pasiūlymą švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atsakė, kad apie bendrojo ugdymo trukmę dar nebuvo diskutuota: „Tikrai nesvarstėme mažinimo.“
Jos teigimu, norint įvesti tokią reformą, reikėtų nuodugniai išnagrinėti esamą padėtį. Dabar moksleiviams koją kiša prastas pasirengimas tolimesnėms studijoms, minėjo ministrė.
„Šiandien susiduriame su situacija, kai mūsų mokiniai nėra pakankamai gerai pasirengę aukštojo mokslo studijoms. Čia yra pagrindinis dalykas, kurį mums reikia įsivertinti. Idėją reikia labai gerai įvertinti, nes yra problemų su mokinių parengimu“, – sakė J. Šiugždinienė.
Mokslo trumpinimas – lyg žingsnis atgal
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dr. Dainius Žvirdauskas pasigedo tvirtų argumentų, kodėl verta trumpinti bendrojo ugdymo programas.
„Švietimo politikoje nemėgstu blaškytis. Tik neseniai prieš 3–5 metus mes pailginome mokslo metus, o dabar staiga sumąstėme juos trumpinti. <...> Šitą naujieną girdžiu pirmą kartą, man truputėlį trūksta argumentų“, – portalui tv3.lt sakė jis.
Jo teigimu, trumpinimą būtų verta apsvarstyti tuo atveju, jei šis pakeitimas susijęs su pandemija.
„Bet aš būčiau nuosaikesnis. Neseniai mokslo metus pailginome, kad suvienodintume mokymosi terminą su klasikinėmis Europos valstybėmis ir dabar mes tarsi vėl atgal grįžtume“, – pridūrė D. Žvirdauskas.
Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs
Paklaustas, ar dėl programos trumpinimo nukentėtų mokslo kokybė, dr. D. Žvirdauskas, kad kuo ilgiau mokomasi, tuo geresni akademiniai pasiekimais.
Jis davė konkretų pavyzdį: „Tarkime, žiūrime mokinių anglų kalbos pasiekimus. Mes skyrėme nuo Nepriklausomybės pradžios daugiau ir daugiau valandų mokytis anglų kalbai ir turime vis geresnius ir geresnius mokymosi rezultatus. <...> Ilgesnis laiko tarpas, praleistas besimokant, duoda geresnį rezultatą.“
Vis dėlto galima ieškoti kelių, kaip ugdymą padaryti laiko prasme efektyvesnį, prasmingesnį, dėstė mintis LMVA vadovas.
Dr. D. Žvirdausko nuomone, esamas 12 mokslo metų laikotarpis yra tinkamas. Jis nurodė, kad moksleivių pasiruošimas studijomis ir taip neblizga, o trumpinimas galėtų ir pakenkti.
„Kiek kalbame su universitetų atstovais, jie vis skundžiasi, kad mokinių parengimas universitetui ar gyvenimui nėra pakankamas. Jeigu dar patrumpinsime vienais metais, tai nežinau, ar tikrai geriau bus“, – sakė jis.
Idėją pavyktų įgyvendinti nebent investuojant į ugdymo technologijas, teigė D. Žvirdauskas. Jo nuomone, reikėtų platesnės diskusijos šia tema.
Moksleiviai įpratę prie 12 metų
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Karolina Pralgauskytė dalinosi, kad tarp moksleivių kol kas nekyla kalbų apie ugdymo programos trumpinimą.
„Tokios temos niekada nebuvome palietę. Reikia pripažinti, kad apie tai moksleiviai niekada ir nebuvo kalbėję – mes pripratę prie 12-os metų“, – svarstė ji.
Paklausta, ar moksleiviai rodo nepasitenkinimą dabar galiojančia mokslų trukme, K. Pralgauskytė atsakė: „Nusiskundimų visuomet, aišku, būna, bet tai yra labai pavieniai atvejai. Visi yra įpratę, kad 12 metų mokosi ir paskutinius dvejus metus skiria valstybiniams brandos egzaminams. 11-12 klasėje vis tiek moksleiviai būna pasirinkę savo dalykus, disciplinas, kurių egzaminus laikys, <...> tad koncentruojasi į tai ir laikas neprailgsta.“
Pasak LMS prezidentės, gana sudėtinga nuspėti, kokių vaisių duotų vienais metais trumpesnis ugdymas. Mokyklų bendruomenėse kalbama apie visai kitokias – rimtesnes – švietimo sistemos spragas, teigė K. Pralgauskytė.
„Yra pastebėjimų dėl pačios vertinimo sistemos, dėl mokyklos baigimo. Kad vertinamas turėtų būti ne tik egzaminas, bet ir moksleivio progresas, kitos kompetencijos“, – vardijo ji.
Anot LMS prezidentės, pirma vertėtų užglaistyti ryškesnius švietimo sistemos trūkumus, o jau vėliau griebtis mokslo trukmės korekcijų.
„Manau, kad reikėtų pradėti nuo fundamentalių problemų, kurios tikrai yra mūsų švietimo sistemoje svarbesnės. Ta trukmė turėtų būti kaip priedas. Reikėtų nagrinėti ir žiūrėti. Bet pirmiausia reikėtų atsižvelgti į kitas švietimo sistemos problemas“, – apibendrino LMS vadovė.
Mokslas privalomas iki 16 metų
Lietuvoje bendrasis ugdymas trunka 12 metų, tačiau mokytis privaloma tik iki 16 metų.
Pirma moksleivis 4 metus mokosi pradinėse klasėse, vėliau – 6 metus pagal pagrindinio ugdymo programą.
Kiekvienas moksleivis gali laisvai pasirinkti, ar tęs mokslus gimnazijų III–IV klasėse dar 2 metus. Vidurinį ugdymą sudaro individualūs ugdymo planai.
