Nesurinkus reikiamo skaičiaus savanorių į bazinius karinius mokymus, likusieji galėtų būti atrenkami atsitiktiniu būdu.
Tai ir kaip karinius mokymus padaryti patrauklesnius yra svarstoma Vyriausybėje.
„Savanorių skaičių kiekvienais metais nustatys Seimas, ir atitinkamai pagal poreikius ir galimybes ministrė nustatys konkretų skaičių kiekvieniems metams“, – siūlymus aiškino Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Teisės departamento direktorė Judita Nagienė.
Jeigu norinčiųjų nepakaktų, pasak KAM atstovės, likusieji būtų kviečiami privalomai, jie būtų atrenkami atsitiktine tvarka – pasinaudojant kompiuterine programa. Jeigu norinčiųjų būtų per daug, vėlgi atsitiktine tvarka būtų atrenkamas reikiamas skaičius.
Vyriausybėje svarstomame Karo prievolės įstatymo projekte yra numatyta dvejopa bazinių mokymų trukmė – trijų ir devynių mėnesių. Dėl konkrečios trukmės turėtų apsispręsti Seimas.
Mokymuose galėtų dalyvauti tiek merginos, tiek vaikinai. Privalomai galėtų būti šaukiami 19–26 metų jaunuoliai, tačiau norintieji gali į juos eiti nuo 18 iki 38 metų.
Dalyvaujantieji mokymuose gautų išmokas buitinėms reikmėms – maždaug 130 litų per mėnesį.
Taip pat yra svarstoma, kaip privilioti jaunuolius į karinius mokymus. Pavyzdžiui, jaunuoliams būtų pridedama balų stojant į aukštąsias mokyklas, o jau studijuojantiesiems – sumokama dalis studijų kainos. Kokia dalis – nustatytų Vyriausybė.
Jeigu jaunuoliai dirba, jiems turėtų būti išlaikoma darbo vieta. Darbdaviai gautų subsidijas.
„Darbdaviai, išleidę savo darbuotojus į privalomąją karo tarnybą, galėtų gauti subsidijavimą tris arba šešis mėnesius, priklausomai nuo to, kurią tarnybos formą jie būtų atlikę – devynis ar tris mėnesius. (...) Subsidijos dydžiui turės būti nustatyta tvarka. Matyt, bus prisirišta prie minimalios algos“, – sakė J. Nagienė.
