Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.
„Kai kuriais atvejais demotyvuoja tiek aplinkosaugininkus, tiek ir motyvuoja brakonierius brakonieriauti“, – pristatydama pataisas Seime teigė A. Gedvilienė.
„Numatytos sankcijos neefektyvios ir duoda neigiamą arba priešingą atgrasymui efektą, nėra užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai. Pavyzdžiui, Lietuvoje intensyviai viešai skelbimuose, spaudoje ir panašiai vykdoma prekyba tinklais, jie įsigyjami ir paštu. O sodybose, kurios yra prie ežerų, neretai randama nelegalių žvejybos tinklų, o bauda aptikus pažeidėją yra iki 60 eurų“, – aiškino komiteto pirmininkė.
Pasak jos, baudos ne tik nekompensuoja išlaidų, kol pažeidimas nustatomas ir įrodomas, bet ir neatgraso pažeidėjų.
„Pavyzdžiui, 18 kartų pagautas žmogus, jo padaryta žala vien per paskutinius dvejus metus – 15 tūkst. 300 eurų. Kitas žmogus pagautas 15 kartų, padaryta žala 15 tūkst. eurų. Dar vienas atvejis – devyni kartai per metus, padaryta žala 13 tūkst. eurų, o baudos yra tikrai mažos“, – pasakojo A. Gedvilienė.
Jeigu Seimas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus priimtų, minimali bauda už žvejams mėgėjams nustatytų taisyklių pažeidimus siektų 30-90 eurų vietoje 10-60 eurų dabar.
Už žvejybą naudojant du ir daugiau kartų viršytą mėgėjų žvejybos įrankių limitą bauda siektų 200-500 eurų, numatomas įrankių konfiskavimas.
Žvejojant naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ir draudžiamu būdu pirmą kartą užtrauktų baudą nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų vietoje dabar skiriamų 100-300 eurų, o pakartotinai – iki 2,5 tūkst. eurų. Už neteisėtų žvejybos įrankių laikymą siūlomos 300-1,12 tūkst. baudos vietoje dabar nustatytų 60-200 eurų.
Mėgėjai žvejai už sugautų žuvų ir iš jų pagamintų produktų prekybą ar įsigijimą būtų baudžiami 180-580 eurų bauda vietoje 90-290 eurų. 500-1 tūkst. eurų bauda siektų už lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybą su draudžiamais įrankiais ar draudžiamu būdu, o pakartotinai tai padarius – iki 2,5 tūkst. eurų.
„Tikiuosi, kad šitie pakeitimai privers brakonierius mesti šitą amatą, o aplinkosaugininkus labiau motyvuos ir jie matys, kad jų dirbamas darbas tikrai atneša dideles baudas, o ne kažkokius 10 ar 20 eurų“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus baudos siektų 200-700 eurų vietoje 20-70 eurų dabar, o jeigu pažeidimas būtų pripažintas šiurkščiu – nuo 1,7 tūkst. eurų iki 3,5 tūkst. eurų.
Dėl specialiosios žvejybos tvarkos pažeidimų baudos irgi didėtų 10 kartų – 300-1,4 tūkst. eurų vietoje 30-140 eurų. Pažeidus tokios žvejybos leidime nurodytas aplinkybes baudos nuo 90-230 eurų augtų iki 900-2,3 tūkst. eurų.
