Beveik pusšimtis Seimo narių įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama paviešinti prisipažinusius buvusius slaptus KGB bendradarbius. Visi projekto iniciatoriai – opozicijos atstovai.
„Šiandien žmonės dažnai girdi apie politikų, aukštas pareigas užimančių asmenų ir buvusių visuomenės veikėjų galimai bendradarbiavimą su KGB struktūromis, tačiau jokio pagrindimo ar to įrodančių faktų neišgirsta. Esant tokiai situacijai dažnu atveju galima pakenkti žmogaus reputacijai, skleisti apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios patikrinti neįmanoma“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų asmenų į įskaitą pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d.
„Asmenys bendradarbiavę su KGB, būdami įslaptintais, kai visuomenė apie juos nežino, gali būti pažeidžiami ne tik vidaus politikų, bet ir iš išorės. Tokia situacija neužtikrina demokratinės visuomenės teisės žinoti bei gali turėti neigiamos įtakos nacionaliniam saugumui“, – sako opozicijos atstovai.
Anot projekto autorių, visuomenė turi teisę žinoti, ką ir kaip Lietuvoje veikė KGB, kas bendradarbiavo su šia organizacija.
„Būtina paviešinti visus svarbiausius su ta veikla susijusius dokumentus, atskleisti mastą kaip KGB veikla buvo įsiskverbusi ir skverbėsi į įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Projektu taip pat siekiama užkirsti kelią galimam asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, šantažui ir poveikiui jų sprendimams, manipuliacija turima ar menama informacija apie juos, kadangi dalis tokių asmenų užėmė ir iki šiol eina aukštas pareigas valstybės valdyme ir teismuose“, – dėsto projekto autoriai.
2000 m. vasario 1 d. įsigaliojo vadinamasis Liustracijos įstatymas, kuriame buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tai padariusiųjų duomenys įslaptinti ir saugomi 75 metus.
Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi. Apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.
Visgi opozicijos atstovų nuomone, to, kas padaryta iki šiol – nepakanka.
„Akivaizdu, kad laiku neišspręstas liustracijos klausimas piliečiams kelia klausimų. Dalis asmenų užimančių aukštas pareigas valstybės valdymo struktūrose ir teismų sistemoje gali būti šantažuojami ir išnaudojami tų, kurie turėjo priėjimą prie informacijos archyvų.
Priėmus įstatymo projektą būtų paskelbti asmenys, slapta bendradarbiavę su SSSR specialiomis tarnybomis ir visiems laikams būtų baigta gėdinga KGB era ir galimos manipuliacijos bei spekuliacijas šia tema, ypač – prieš rinkimus. Jokių papildomų ribojimų išslaptintiems asmenims nenumatoma“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Seimo Teisės departamentas pateikė neigiamą šio siūlymo išvadą.
„Teikiama keičiamo įstatymo <...> nuostata, numatanti, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2024 m. sausio 1 d. vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui“, – konstatavo parlamento teisininkai.
Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Ar bus aktualu po 75 metų?
Viena iš projekto iniciatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė sako, kad visuomenė turi teisę žinoti apie žmones, kurie bendradarbiavo su KGB.
„Tos organizacijos veikimas yra ypač skaudus mūsų istorijos puslapis. Nuo KGB veiklos nukentėjo ne vienas žmogus, ne viena šeima. Kita vertus, visada lieka galimybė šantažuoti. Žmogus buvo KGB ar nebuvo, ar jis bendradarbiavo, ar viskas yra gandų lygyje?
Tinkama liustracija vieną kartą atskleistų visus bendradarbiavusius su specialiosiomis tarnybomis. Tai nėra tų žmonių persekiojimas ar kažkokių papildomų ribojimų taikymas. Tai užtikrintų teisę žinoti, tiems žmonėms kandidatuojant ar siekiant aukštų postų teismuose, valstybės institucijose, įvertinti tą faktą“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo R. Tamašunienė.
Politikės teigimu, pavyzdžiui, kandidatuojant į Seimą yra pareiga nurodyti, ar buvo bendradarbiaujama su KGB.
„Jeigu žmogus elgiasi atsakingai, tai ir dabar tą padaro. Bet visuomenei būtų daug aiškiau, vieną kartą būtų pabaigta ta istorija, ypač kalbant apie šantažo momentą, jei pavardės būtų paviešintos“, – sakė Seimo narė.
R. Tamašunienės nuomone, išviešinti sąrašai parodytų, kokią realią įtaką Lietuvoje turėjo KGB.
„Tai padėtų atsikratyti visų tų tamsiųjų istorijos puslapių, o ne 75 metus tą vilkinti, patyliukais laukti, kol tie žmonės numirs. Ar bus aktualu po daugiau nei 50 metų kitoms kartoms? Aktualu yra dabar tiems žmonėms, kurie mena tuos įvykius, tuos laikus ir kurie tą nuoskaudą iki šiol laiko“, – dėstė politikė.
„Visada lengviau kurti ateitį, turėti gražius planus, kai atsikratome jungo tamsaus iš praeities“, – pridūrė ji.
Tikina, kad Konstitucijos nepažeidžia
Tiek dėl dabartinio, tiek dėl anksčiau teikto panašaus projekto Seimo teisininkų verdiktas buvo tas pats – prieštarauja Konstitucijai. R. Tamašunienės nuomone, tai, kad 75 metų terminas nustatytas 2015 m. įsigaliojusiame įstatyme, jau yra Konstitucijos pažeidimas.
„Tiems žmonėms pirminiame įstatyme nebuvo pažadėtas joks terminas. Kai mes tuos 75 metus įrašėme, tai ir buvo Konstitucijos sulaužymas. Jau vieną kartą apėjome pirminę idėją užslaptinimo.
Manau, kad mūsų projektas kaip tik grįžta prie pirminės idėjos, pavardes atskleisti, bet tuos duomenis saugoti, laikantis šiuolaikinių BDAR reikalavimų. Man atrodo, kad tai galima suderinti ir aš tikiuosi, kad Seimas išreikš savo svarų žodį“, – kalbėjo parlamentarė.
„Taip slapstydami mes kaip tik labiau pažeidžiame Konstituciją ir jos dvasią“, – pridūrė ji.
„Taip niekas nedaro“
„Yra sutartis padaryta su žmonėmis ir yra aplinkybė, kad tai nebus viešinama. Jeigu valstybė duoda garantiją tokiais svarbiais klausimais, negalime net svarstyti tokių klausimų. Jūs kažką prisipažįstate, jums garantuoja apsaugą, o po to po kažkiek metų persigalvoja? Taip niekas nedaro“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo konservatorių frakcijos Seime atstovas Valdas Rakutis.
Politikas teigė, kad reikia laikytis tų sutarčių ir tos tvarkos, kokia buvo, kai buvę KGB bendradarbiai prisipažino.
„Kiek žinau, yra sutartys ir yra valstybės įsipareigojimas. Duotas valstybės žodis turi būti amžinas, negali būti jokių pergalvojimų, perdėliojimų ir panašiai“, – dėstė V. Rakutis.
Jis pažymėjo, kad problema yra ne tie, kurie prisipažino bendradarbiavę su sovietų slaptosiomis tarnybomis, o tie, kurie neprisipažino.
„Kaip ir prezidento buvo skandalas. Problema ne ta, kad jis 1988-aisiais į partiją įstojo, didžioji dalis socdemų yra į tą partiją įstoję, o tai, kad jis apie tai garsiai nešnekėjo. Aišku, čia ne KGB“, – kalbėjo pašnekovas.
„Žmonės prisipažino ir, galima sakyti, apsivalė. Jeigu jie netęsia tos veiklos, jie turi gyventi normaliai ir pilnavertiškai“, – pridūrė jis.
Bandė išslaptinti ir anksčiau
Tai ne pirmas kartas, kai Seime kyla iniciatyva išviešinti buvusių KGB bendradarbių pavardes.
Šioje kadencijoje LLRA-KŠS nariai jau siūlė panašią iniciatyvą, tačiau Seimo nariai jos nenagrinėjo dėl neigiamos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. Jis, panašiai kaip dabartinį projektą įvertinęs Teisės departamentas, pažymėjo, kad idėja galimai prieštarauja Konstitucijai.
„Siūlomu priimti įstatymu, pagal kurį turėtų būti išslaptinta šiuo metu valstybės paslaptimi pripažinta informacija apie asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, kuri pagal 2015 m. įsigaliojusį įstatymą yra įslaptinta 75 metams, būtų paneigti asmenų, paklususių įstatymo reikalavimui ir savanoriškai suteikusių valstybei atitinkamą informaciją apie save, teisėti lūkesčiai ir pažeisti jų teisėti interesai“, – teigta komiteto išvadoje.
Praėjusioje kadencijoje išviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius siūlė dabar jau buvęs LLRA-KŠS narys Zbignevas Jedinskis. 2019 m. Seimo salę pasiekęs projektas siūlė sąrašus atskleisti nuo 2020 m. pradžios.
Tuomet politikas aiškino, kad „tie žmonės yra potencialūs valstybės kenkėjai, ir niekas negali garantuoti, kad jie iki šiol nėra kaimyninės valstybės agentai“. Jis taip pat siūlė imti pavyzdį iš Latvijos, kuri tokius duomenis buvo išslaptinusi. Z. Jedinskio projektas Seimo pritarimo nesulaukė.
Dabartinis krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas praėjusią kadenciją siūlė kitokią alternatyvą – prie prisipažinusių KGB bendradarbių sąrašų suteikti prieigą istorikams. Visgi šis siūlymas taip pat nepapildė įstatymų bazės.
Konservatoriai siekia kito
Konservatoriai siekia kitų žmonių išviešinimo. Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas registravo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus nurodyti, jei praeityje priklausė Komunistų partijai, o paaiškėjus, kad toks faktas buvo nuslėptas – braukti iš rinkimų.
Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas. Ši informacija, kaip dabar bendradarbiavimas su saugumu, būtų nurodomi rinkimų plakatuose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turėtų patikrinti ne tik tai, ar kandidatai nebuvo slapti sovietų saugumo bendradarbiai, bet ir tai, ar nepriklausė Komunistų partijai.
Jei kandidatas būtų nuslėpęs buvusią priklausomybę Komunistų partijai, tai užtrauktų tokias pačias pasekmes kaip ir nuslėptas bendradarbiavimas su KGB – kandidatas būtų šalinamas iš rinkimų. Po rinkimų paaiškėjus faktui, kad išrinktas asmuo būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas partijos struktūrose, būtų naikinamas savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento nario mandatas, nutraukiami mero įgaliojimai, o tokiai informacijai paaiškėjus apie prezidentą ar Seimo narį, būtų sprendžiam dėl apkaltos.
Iniciatoriai sako, kad rinkėjai privalo žinoti apie svarbius kandidato biografijos faktus, nes tai gali lemti jų apsisprendimą, o Sovietų Sąjungos komunistų partija, komunizmo ideologija bei totalitarinis SSRS režimas Lietuvoje buvo „daugybę kartų ir įvairiomis formomis įvertintos kaip prieštaraujančios ir nesuderinamos su Lietuvos konstitucine santvarka ir įstatymais“.
„Atsižvelgus į tai, manytina, kad asmuo, kuris kandidatuodamas siekia atstovauti rinkėjų interesus ir tvarkyti viešuosius reikalus, turi atskleisti rinkėjams reikšmingą informaciją apie savo gyvenimo faktus, nurodant ar yra priklausęs Komunistų partijoms ir ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.
Rinkimų kodekso pataisas konservatoriai parengė paaiškėjus, kad kandidatuodamas į prezidentus šalies vadovas Gitanas Nausėda nenurodė sovietmečio pabaigoje įstojęs į Komunistų partiją. Balandžio pradžioje paaiškėjo, kad G. Nausėda 1988 metais buvo įstojęs į Komunistų partiją ir kandidatuodamas į prezidentus apie tai visuomenei nepranešė.
Prezidentas narystę partijoje pavadino jaunystės klaida. Kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais G. Nausėda apie tai nenurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje, tačiau pabrėžia nepadaręs pažeidimo, nes klausimas apie narystę partijose ar politinėse organizacijose buvo neprivalomas atsakyti. Visgi šalies vadovas sako galėjęs „morališkai tai padaryti“.
Paaiškėjusi žinia apie priklausymą Komunistų partijai turėjo įtakos prezidento reitingui: nuomonę apie jį į neigiamą pusę pakeitė penktadalis gyventojų, rodo BNS užsakymu balandį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenys rodo, kad į neigiamą pusę pakito 20,7 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė. Nuomonės apie šalies vadovą nepakeitė 61,2 proc. apklaustųjų, nuomonę į teigiamą pusę – 3,3 proc. respondentų.
