„Saugumo situacija regione ir toliau išlieka sudėtinga, įtampa Lietuvos kaimynystėje nemažėja, žmonių saugumas privalo būti garantuotas, privalome toliau stiprinti šalies gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės modernizacija tęstųsi“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė patarėja.
„Atsižvelgdama į tai Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuvos gynybos išlaidos atsižvelgiant į finansines galimybes palaipsniui bus didinamos pasiekiant, kad 2030 metais jos būtų ne mažesnės nei 2,5 proc. BVP“, – pridūrė ji.
Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.
Valstybės gynimo taryba kitąmet pasiūlė gynybai skirti 2,05 BVP. Kadangi rengiant valstybės biudžetą bus atsižvelgta į rudenį skelbiamas ekonomikos augimo prognozes, taryba antradienį neįvardijo krašto apsaugos asignavimų augimo konkrečiomis lėšomis. Preliminariais skaičiavimais, gynybos biudžetas augtų keliasdešimčia milijonų eurų.
„Tai turėtų užtikrinti pačius būtiniausius Lietuvos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo poreikius ir nekelti papildomų įtampų ir konfliktų visuomenėje“, – sakė Ž. Šatūnienė.
R. Karbauskis abejoja galimybėmis didinti gynybos biudžetą
Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį suabejojo siūlymu toliau palaipsniui didinti krašto apsaugos biudžetą.
Pasak jo, tai galėtų padaryti neigiamą poveikį socialinei politikai.
„Reikia svarstyti, kiek tai paveiktų socialines programas, kurias turime vykdyti, kiek tai paveiktų galimybę valstybei didinti atlyginimus ir viešajame sektoriuje, ir mokytojams, kultūros darbuotojams, valdininkams, pensijas kiek galėtume didinti“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
Taip jis reagavo į Valstybės gynimo tarybos pasiūlymą toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, krašto apsaugos biudžetas augs ir paliekant tokį patį procentą nuo BVP, nes augtų pati ekonomika.
Jo teigimu, nacionaliniam saugumui svarbus ir emigracijos klausimas.
„Tai yra tikriausiai pats svarbiausias saugumo klausimas, kad mes už dešimties metų neturėtume mažėjimo šimtų tūkstančių gyventojų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Valstybės gynimo tarybos narys, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad pasiekti siūlomą finansavimą įmanoma, o tarybos nustatytą siekį reikėtų įrašyti į partijų susitarimą dėl užsienio ir saugumo politikos gairių.
„Žmonės keičiasi, bet susitarimai išliktų“, – žurnalistams teigė parlamento vadovas.
Kitas Valstybės gynimo tarybos narys, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad pasiekti 2,5 proc. BVP gynybai 2030 metais – realu, jeigu „nebus kitų politinių jėgų valdžioje, kurios mūsų šalies gynybą ir kariuomenę silpnina“.
Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.
Valstybės gynimo taryba pasiūlė kitąmet gynybai skirti 2,05 proc. BVP, tai reikštų keliasdešimties milijonų eurų biudžeto augimą.
Šią tarybą sudaro prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
