Už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Galimybę mokėti pagal atliekų kiekį yra išsikovoję klaipėdiečiai. Seimui siūloma leisti žmonėms pasirinkti rinklaivos būdą, bet prieš tai jau stojama piestu.
Šiaulių rajono Žadžiūnų gyventoja Janina Zonienė piktinasi, kad už šiukšles tenka mokėti „nuo galvos“, net kai tos „galvos“ nėra. Anot jos, pinigai turėtų byrėti ne už „galvas“, o už realius šiukšlių kiekius. Galimybę mokėti pagal atliekų kiekį yra išsikovoję klaipėdiečiai. Seimui siūloma leisti žmonėms pasirinkti rinklaivos būdą, bet prieš tai jau stojama piestu.
Nėra „dūšios“, bet mokėk
Šiaulių rajono Žadžiūnų gyventoja Janina Zonienė į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi dėl savo mamos Laimos Laugalienės situacijos. L. Laugalienė, praeityje garsi našlaičių globėja, pati išvykusi į Londoną slaugyti buvusios globotinės sergančios dukros.
J. Zonienė mano, kad pinigai turėtų byrėti ne už „galvas“, o už realius šiukšlių kiekius. Jos žodžiais, mama buvo šokiruota, sužinojusi, kad rinkliavos turi mokėti už penkis asmenis, nors realiai namuose gyvena tik du – pati Laugalienė ir jos sūnus Modestas. Viena buvusi globotinė su dukra, besiglaudžianti pas L. Laugalienę, gauna atskirą sąskaitą iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC).
„Dar pernai mama ŠRATC-ui išaiškino, jog kiti trys asmenys seniai gyvena kitur – Narušaičiuose, Londone, bet vis tiek sąskaita atėjo mokėti už penkis žmones, – piktinasi J. Zonienė. – Iš viso 700 litų – už šiuos metus ir praėjusių metų skolą. Ta skola, aišku, mūsų problema. Bet pati šiukšlių problema – ne vien mūsų šeimos.
Suprasčiau tą rinkliavą nuo „galvos“, jeigu atskirai kiekvienam po šiukšliadėžę pastatytų. Pati turiu tris vaikus, vyras – mokame už penkis, o šiukšliadėžę ir iš mūsų kiemo tik vieną išveža. Tai tik už ją ir turėtume mokėti. Arba, pavyzdžiui, kaimynės vaikai – Londone, ji – viena gyvena, o moka už tris.“
L. Laugalienė, každada net 17 buvusių globotinių buvo priregistravusi, bet vien dėl šiukšlių išregistravo.
„Mamos buvę globotiniai prisiregistravo prie savivaldybės, tai ar kas savivaldybėje už juos moka? – sako J. Zonienė. – Daug dabar žmonių išvažiuoja iš Lietuvos, registruojasi prie savivaldybių, kad nereikėtų už tą nesąmonę mokėti. Žmonėms leidžiame meluoti, o paskui dejuojame, kad nėra mokesčių.“
Šiukšlina ne tik galvos – plotai, būstai
Šiaulių apskrityje rinkliava mokama „nuo galvos“, Alytaus – nuo būsto ploto. Palangoje – tiesiog nuo būsto.
Klaipėdiškiai, sukilę, jog plotas negali šiukšlinti, per teismus išsikovojo teisę mokėti pagal deklaruotą atliekų kiekį. Bet ją dar šiemet numatyta suteikti tik individualių valdų savininkams ir įstaigoms. Mat daugiabučiuose kiekvienam konteinerio nepastatysi.
Seime parlamentaras klaipėdietis Evaldas Jurkevičius yra pateikęs Atliekų tavrkymo įstatymo pataisą, pagal kurią siūlo leisti žmonėms pasirinkti apmokėjimo už atliekų tvarkymą būdą: pagal būste įregistruotų gyventojų skaičių, pagal būsto plotą ar pagal faktinį atliekų kiekį. Ir tas būdas turėtų būti pasirenkamas dvišale sutartimi – gyventojo ir atliekų tvarkytojo.
Pagal kiekį – žingsnis atgal?
Raimundas Jakutis, ŠRATC-o direktorius, sako, Seimas pavasarį turėtų patvirtinti vieną kurį rinkliavos būdą visiems. Klausiamas, koks, jo nuomone, geriausias būtų, tvirtina: „Mums geriausia būtų, jog mieste būtų mokama nuo būsto ploto, o kaime – nuo žmonių skaičiaus. Kaime per seniūnijas galime žmones sugaudyti, o mieste to niekaip neišeina padaryti.“
Apmokėjimas pagal atliekų kiekį, anot R. Jakučio, „sugrąžintų į tuos metus, kai šiukšlės buvo verčiamos į pamiškes“. Be to, esą vežėjai tam visiškai nepasirengę, nes reikėtų šiukšles sverti prieš išvežant.
Kodėl šiukšlių kiekio negalima būti paskaičiuoti pagal konteinerių talpas? Juoba kad dabar, anot to paties R. Jakučio, 1-2 asmenų šeimai statomas vienas 40 litrų, o trijų ir daugiau – 240 litrų talpos konteineris. Be to, aiškus išvežimų periodiškumas: iš didesnių gyvenviečių vežami kas savaitę, iš mažesnių kaimų – du kartus per mėnesį, iš tolimesnių vienkiemių – tik kartą.
R. Jakučio tvirtinimu, vis tiek konteinerius tektų sverti, nes vasarą „šiukšlės sunkesnės, o žiemą lengvesnės“. Be to, tektų atsisakyti rinkliavos ir įvesti tarifą. ŠRATC-as tokiu atveju sunkiai išgyventų, neturėtų iš ko tvarkyti visos sistemos, grąžinti paimtas paskolas.
Sistemai rinkliava patogi
Dabar rinkliavą mokantys apmoka ir už tuos, kurie nieko nemoka: „Turime 34 atliekų aikšteles tvarkyti, iš jų šimtai tonų atliekų vežama. Šiaulių regiono kelionių įmonė iš konteinerių prie stotelių pakelėse per metus į sąvartyną atveža 1500 tonų atliekų, už kurias niekas nemoka. Visa tai iš 60 litų rinkliavos apmokama. 64 procentai jos dabar tenka vežėjui, 9 procentai – sistemai administruoti, likusi dalis – sąvartynui tvarkyti“.
R. Jakutis pripažįsta, jog išvengia rinkliavos ir žmonės prisiregistravę prie savivaldybių. Tokių „nesugaunamųjų“ Šiaulių mieste – 5100, Šiaulių rajone – 1200, Akmenės – 728, Joniškio – 416, Kelmės – 279, Pakruojo – 298 (čia, anot R. Jakučio, būta tūkstančio, bet “sugaudyti“ 753, išsiaiškinus tikrąsias gyvenamąsias vietas), Radviliškio – 160.
„Žmonės kažkur gyvena ir turi nurodyti savo gyvenamąją vietą. Tokius bandome išsiaiškinti per seniūnijas, – sako R. Jakutis. – Kas ketvirtį seniūnai mums teikia duomenis. Bet didžiausia problema yra su išvykusiais į užsienį.“
Ką reikia daryti, norint nemokėti už išvykusius dirbti į užsienį arba išvažiavusius mokytis studentus?
R. Jakučio aiškinimu, reikia pateikti ŠRATC- ui pažymas – iš ambasadų ar užsienio darbdavio, kad toks žmogus tikrai pas jį dirba. Studentai turi atsiųsti aukštųjų mokyklų pažymas, kur studijuoja.
Iš atliekų tvarkymo žmogus turi turėti naudos
Jonas Šimėnas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas:
– Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus siūloma pataisai, kuria numatoma suteikti teisę gyventojams pasirinkti apmokėjimo už atliekų tvarkymo būdą: pagal gyventojų skaičių būste ar pagal faktinį atliekų kiekį, ar pagal būsto plotą, – jau yra didžiulė opozija. Prieštarauja Lietuvos savivaldybių asociacija, Klaipėdos meras.
Jie nenori, kad būtų įvedamos diferenciacijos, kad žmogui būtų suteikiama pasirinkimo teisė – pasisako už rinkliavą ir viskas. Aš pats esu už tokią pataisą
Yra ir kitas pasiūlymas: taisyti Rinkliavų įstatymą ir įrašyti vieną konkretų apmokėjimo už atliekų tvarkymą būdą. Arba tiesiog palikti tai spręsti pačioms savivaldybėms, kad jos pasirinktų vieną iš būdų.
Bet pirmiausia reikia galvoti apie tokį sprendimą, kuris skatintų atliekas rūšiuoti. Tie, kurie rūšiuoja atliekas, turėtų mokėti perpus mažiau.
Kaimo gyventojai, sodų bendrijų nariai, jau jas rūšiuoja, bioskaidžių atliekų nemeta į konteinerius. Tad reikėtų įversti jiems lengvatinį tarifą, O tam, kas deklaruoja, jog rūšiuoja, o ne rūšiuoja, taikyti baudas.
Atsikalbinėjimai, kad atliekų kiekių neįmanoma apskaičiuoti, kad pasirinkus šį būdą, atliekos bus verčiamos pakelėse. Užsienyje atliekos sveriamos, pas mus iš pradžių nė nebūtina jų sverti. Galima jų kiekius nustatyti pagal konteinerių dydį ir išvežimų periodą.
Nežinau, ar Seimas imsis įvesti vieną kurį būdą, tai – savivaldybių atsakomybė. Tik įstatymu reikėtų įvesti prievolę diferencijuoti mokestį, priklausomai nuo atliekų kiekio vežamo į sąvartyną.
Kaip mokestį diferencijuoti, tegu pačios savivaldybės sprendžia. Bet taip, kad gyventojas būtų suinteresuotas dalyvauti atliekų tvarkyme ir iš to turėti naudos.
Rūta JANKUVIENĖ
