Neseniai vykusiame Lietuvos verslo forume duomenų strategas ir verslininkas Alfredas Chmieliauskas pastebėjo, kad tam tikrų sričių darbuotojai netrukus taps nereikalingi.
„Jeigu darbuotojas darbe atsako į klausimus – kas, kur, kada ir kaip, o jo vadovas yra tarsi organizatorius ir prievaizdas, tokių darbuotojų dienos bus suskaičiuotos. Jų darbai visiškai arba iš dalies bus automatizuoti.
Reikia žinoti ir suprasti, dėl ko ir kodėl tam tikrą darbą dirbame, tik tokiu atveju jų niekas, net dirbtinis intelektas, neatims“, – tikino specialistas.
Darbuotojai jaučia grėsmę?
A. Chmieliauskas pastebėjo, kad dalis verslų ir žmonių dirbtinį intelektą (DI) sieja su grėsme, mano, kad jis tarsi užvaldys mus ar padarys nereikalingais ir beverčiais.
„Pasąmonėje gyvename distopijoje, kur galvojame, kad mūsų rolė keisis, tapsime nebereikalingi ir kaip žmonės, ir kaip ekonominiai vienetai.
Paskutinius 10 metų dirbau kurdamas dirbtinio intelekto modelius logistikos, sveikatos, finansų infrastruktūrose. Nemanau, kad dirbtinis intelektas yra grėsmė“, – komentavo A. Chmieliauskas.
Anot jo, didžiausia grėsmė yra ta, kad žmonės nenori dirbti.
„Jie eina į darbus, gauna pinigus, keičia darbus, bet didžioji dalis žmonių savo darbo nemėgsta. Didžiausia grėsmė yra ta, kad šiuolaikinė organizacija neatliepia šiuolaikinio žmogaus lūkesčių.
Todėl gerai, kad yra dirbtinis intelektas, kuris gali padėti griūvančioms organizacijoms“, – kalbėjo A. Chmieliauskas.
Keisis pareigybės ir darbai
Pasak A. Chmieliausko, žiūrint į poreikių piramidę, šiuolaikinės įmonės tenkina tiek darbuotojų, tiek klientų tik bazinius-materialius poreikius.
„Tačiau per ateinančius 20–30 metų išliks tos organizacijos, kurios pasiūlys savo darbuotojams ir klientams patenkinti didesnius – emocinius ir kūrybos poreikius. Žmonių nebedomina pinigai ir daiktai, todėl reikia Maslow piramide kilti į viršų.
Kiekvienas darbas yra kopijavimas, mes kopijuojame, ką darėme vakar, kopijuojame, ką daro kolega. Tačiau ant kopijavimo ašies yra dvi kryptis. Kairėje – darbai, kur už kopijuojant padarytas klaidas baudžia, o dešinėje – darbai, už kuriuos giria. Taigi, aišku, kuriuos darbus reikia duoti dirbtiniam intelektui. Jam reikia duoti kairėje esančius darbus, nes kompiuterinės sistemos nedaro klaidų“, – kalbėjo A. Chmieliauskas.
Anot jo, darbai skirstomi į keletą lygių.
„Žemiausiame lygyje esančius darbus pakeis dirbtinis intelektas. Aukštesniuose lygiuose esantys darbai susiję su darbuotojų savirealizacija. Pavyzdžiui, komunikacijos, marketingo srityje yra tokia pareigybė, kur darbuotojas skaito spaudą kitus šaltinius ir ieško, kiek kartų ir kur buvo paminėtas įmonės pavadinimas.
Šį darbą gali atlikti dirbtinis intelektas. O tam darbuotojui sukuriama kita pareigybė. Jis ima gilintis, kaip įmonė atrodo viešojoje erdvėje, kaip sukurti įvaizdį, kuris atspindėtų tos įmonės vertybes. Taigi vietoje to, kad darbuotojas netektų darbo, jam sukuriama kita pareigybė“, – komentavo DI specialistas.
Padeda sutaupyti ir darbuotojus perkelti kitur
Tuo metu transporto sektoriuje dalį darbų jau atlieka robotizuotos technologijos.
„Kiekvieno sektoriaus dalyvio tikslas – susikurti kuo labiau nuo žmogaus nepriklausomas, savarankiškai sprendimus priimančias sistemas“, – sakė kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.
Jo teigimu, tuo transporto sektorius nėra unikalus – ko gero, sunku būtų rasti bendrovių, kurios nenorėtų išvaduoti savo darbuotojų iš rutininių darbų ir perkelti jų ten, kur būtinas kūrybiškas požiūris ar kuriama didesnė vertė.
„Skaitmenizuoti ir robotizuoti galima daugybę dalykų. Paprastai tai leidžia akivaizdžiai sumažinti kaštus ir kartu optimizuoti veiklą. Programinės įrangos algoritmai nepavargdami, be pertraukų ir be klaidų atlieka pasikartojančius procesus, tad darbuotojams galima deleguoti tokias užduotis, kurioms reikalingas kūrybiškesnis požiūris arba specifiniai įgūdžiai“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, procesų automatizavimas padeda tausoti techniką ir prailginti jos naudojimo laiką. Be to, išvengus rimtesnių gedimų, galima sutaupyti kaštų ir išsaugoti geresnę technikos kainą antrinėje rinkoje.
