Socialiniuose tinkluose vis pasirodo gyventojų klausimai, kas ir kokiame mieste galėtų užkoduoti nuo alkoholio priklausomą žmogų.
„Sveiki, ar dar kas nors Lietuvoje koduoja žmones nuo alkoholio? Labai labai reikia. Brolis dvi savaites jau negeria. Nori koduotis ar dar kažkaip pasveikt nuo šios priklausomybės.“
„Reikia pagalbos. Trumpai: vyras nori koduotis. Reiktų kontaktų ir galbūt jūsų vyrų patirčių? Miestas nesvarbus, svarbu būtų veiksminga.“
„Artimas žmogus turi problemų su alkoholio vartojimu. Prašo pagalbos, nori koduotis. Žinau jog yra spec. ligoninės, kurios užkoduoja, bet gal yra ir kitų būdų? Žinau jog yra žmonių, kurie psichologiškai gali paveikti žmogų ir pan. Rekomenduokite ką nors.“
Reklamuojasi ir patys koduotojai. „Kodavimas – alkoholizmo gydymas“, „Gydome – koduojame priklausomybę nuo alkoholio, rūkymo bei kitų žalingų priklausomybių“, taip skelbia interneto svetainių antraštės.
Tačiau kodavimu vadinamas priklausomybių gydymas Lietuvoje yra nelegalus. Tai mitais apipintas metodas, išpopuliarėjęs sovietmečiu, kuomet profesionalios pagalbos priklausomybių turintiems asmenims dar nebuvo.
Priklausomybė nuo alkoholio – liga, kurią reikia gydyti, o ne užkalbėti
Priklausomybė nuo alkoholio ilgą laiką buvo stipriai stigmatizuojamas reiškinys, todėl medikai vengia jį vadinti alkoholizmu, o priklausomus žmones – alkoholikais.
Kaip aiškina Respublikinio priklausomybės ligų centro Ambulatorinio skyriaus vedėjas, Klinikinės toksikologijos gydytojas Haris Jakavičius, priklausomybė nuo alkoholio vartojimo yra liga, kuri išsivysto ilgą laiką vartojant alkoholį. Šią ligą galima ir reikia gydyti, tačiau svarbu rinktis mokslu pagrįstus būdus.
Mat priklausomybė, kaip ir kitos ligos, vystosi keliais etapais. Iš pradžių žmogus gali vartoti alkoholį retkarčiais, tam tikromis progomis ir/ar nedideliais kiekiais. Vėliau tai perauga į žalingą vartojimą, kai išgėrimai nebūtinai yra reguliarūs, bet gana dažni.
Kai žmogaus organizmas ima reikalauti alkoholio, atsiranda patologija – išsivysto priklausomybė.
„Tai nebūna vienkartinis alkoholio vartojimas. Organizmas siunčia signalus, kad jam reikia dar. <...> Tada žmogus pradeda gerti ne dėl malonumo, bet dėl „normalios“ būsenos.
Normali priklausomų žmonių būsena yra tada, kai jie vartoja alkoholį, o kai nevartoja, prasideda abstinencija ir nemalonūs, diskomfortą keliantys simptomai. Žmonės nenori jų jausti, todėl alkoholis jiems padeda tą būseną kontroliuoti“, – paaiškina H. Jakavičius.
Pasak gydytojo, visos priklausomybės yra panašios. Jos daro neigiamą įtaką ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo socialiniam gyvenimui bei aplinkai. Todėl žmogus savo noru arba paskatintas kitų turėtų ieškoti būdų šią problemą išspręsti. Deja, kai kurie, norėdami greito ir lengvo efekto, renkasi nelegalius būdus.
Kodavimo seansai – nuo hipnozės iki grasinimų mirtimi
Nemažai priklausomybes norinčių įveikti žmonių susigundo kodavimu, tačiau ne visi žino, kad šis metodas atsirado ir išpopuliarėjo Sovietų Sąjungoje XX a. pradžioje. Šio gydymo būdo pradininkas ukrainiečių psichiatras-psichoterapeutas Aleksandras Dovženko integravo jį į priklausomybių nuo alkoholio gydymą, nes tuo metu Sovietų Sąjungoje kitų metodų beveik nebuvo.
Netrukus kodavimas išpopuliarėjo visoje SSRS, taip pat ir Lietuvoje.
„Žmonės iš lūpų į lūpas vieni kitiems pasakojo apie tai, kaip šis metodas padeda“, – sako H. Jakavičius.
Legendos apie užkodavimo galią sklinda dar ir šiandien. Daugybė lietuvių tiki šio metodo efektyvumu nepagalvodami, kad tai yra problemos maskuotė, o ne realus jos sprendimo būdas.
Kodavimo esmė – per baimę priversti žmogų atsisakyti alkoholio. Terapeutas, naudodamas įvairius kodavimo metodus (hipnozę, placebą, vaistus ir kt.) įtikina žmogų, kad jam įdiegtas „kodas“ ir nuo šiol jis negalėsiąs gerti alkoholio, kitaip pasekmės organizmui bus tragiškos. Neretai seansą palydi frazė „gersi – mirsi“.
Dar iki procedūros terapeutas paprašo žmogaus kurį laiką (pavyzdžiui, 10 dienų) alkoholio nevartoti. Anot H. Jakavičiaus, taip sukuriama iliuzija, kad „kodas“ geriau veiks, nors iš tiesų šitaip pseudospecialistai apsisaugo nuo nesėkmių.
„Jeigu žmogus ilgą laiką vartos alkoholį, o nustojęs iškart ateis koduotis, jam prasidės abstinencija. Natūralu, kad tada „kodas“, kaip patys koduotojai sako, „nulūš“. Taigi kriterijai yra aukšti, nes koduotojams neparanku turėti nesėkmingus atvejus“, – teigia toksikologas.
Po procedūros dažnai parenkamas laikotarpis, kiek „kodas“ veiks. Šitaip žmogus įpareigojamas grįžti „atnaujinti kodą“.
Kadangi šis metodas greitas ir nereikalauja didelių paciento pastangų, gyventojai vis dar lankosi pas koduotojus.
Medikai atviri: efektyvus gydymas užtrunka
Pasak H. Jakavičiaus, žmonės susigundo koduotojų paslaugomis, nes ieško kuo paprastesnių būdų gydytis. Pamatę, kad kodavimas problemos neišsprendė, jie ateina pas medikus ieškoti realios pagalbos.
„Svarbiausia, kad žmogus suprastų, jog turi priklausomybę ir kad tai yra liga, kurią reikia bandyti kontroliuoti. Kai asmuo tai suvokia, jis gali kreiptis į gydytoją konsultacijai. Gydytojas pakonsultuoja, įvertina ligos sunkumą (kiek toli pažengusi priklausomybė) ir pagal pacientą, pagal jo motyvaciją gydytis jis pateikia atitinkamus priklausomybės gydymo metodus“, – paaiškina toksikologas.
Naudojami metodai gali būti įvairūs: medikamentinis gydymas, elgesio terapija, psichoterapinis gydymas. Dažnai gydymo metodai yra kombinuojami, kad būtų kuo didesnis efektyvumas.
„Vienas metodas, pavyzdžiui, tik medikamentinis gydymas, niekada nebus efektyvesnis už metodų kombinaciją, kai priklausomybė gydoma ir vaistais, ir elgesio terapija. Tada dirbama ne tik su žmogaus kūnu, jo fizine savijauta, bet ir su protu“, – sako H. Jakavičius.
Specialistai, kurie taiko mokslu pagrįstą gydymą, atviri – problema po vienos konsultacijos nebus išspręsta. Pirmoji konsultacija skirta tik supažindinti pacientą su gydymo galimybėmis, o visas kursas gali užsitęsti kelis mėnesius. Kartais Priklausomybės ligų centre žmogui tenka apsilankyti net 20 ar daugiau kartų. Taigi nusprendus gydytis reikia ir priklausomo žmogaus, ir jo artimųjų pastangų.
„Žmonės dažnai ateina tikėdamiesi, kad bus išgydyti vos per 1–3 konsultacijas. Galbūt mes juos nuliūdiname, bet supažindiname su realybe – pasakome, kad priklausomybė yra liga, kuri didžiąją gyvenimo dalį išliks. Juk žmogaus proto mes neištriname. Pacientas visada prisimins, kad kažkada vartojo alkoholį, bet svarbu tą vartojimą kontroliuoti“, – paaiškina H. Jakavičius.
Gydymo efektyvumas vertinamas tuo, kiek laiko žmogus nevartojo alkoholio arba kokį kiekį jo išgėrė. Toksikologas pabrėžia, kad medikai, skirtingai nei koduotojai, negąsdina ir neverčia visiškai atsisakyti alkoholio. Svarbu, kad pacientas jaustų savo ribas.
„Pacientas turėtų būti remisijoje (būsenoje, kai ligos požymiai sumažėja arba išnyksta – red. past)“, – sako H. Jakavičius.
Tiesa, žmogus gali „atkristi“ ir vėl imti vartoti alkoholį. Vis dėlto tai yra normali gydymosi proceso dalis. Anot H. Jakavičiaus, svarbu atkrytį užfiksuoti ir laiku suvaldyti, kad jis neužsitęstų.
Beje, pagalbą gauna ne tik nuo alkoholio priklausomas žmogus. Gydytojai taip pat bendrauja ir su jo artimaisiais: moko, kaip bendrauti su priklausomu žmogumi, kaip jį motyvuoti ir paskatinti gydytis.
Profesionalas pinigų už gydymą neprašys
Patikimą pagalbą teikiančius specialistus nuo šarlatanų skiria ne vien gydymo metodai. Į akis pirmiausia krenta tai, kad koduotojai už savo paslaugas visuomet prašo pinigų. Kainos varijuoja nuo 200 iki 400 eurų, o kartais ir daugiau.
H. Jakavičius pabrėžia, kad tikri specialistai niekada neprašys pinigų – jų paslaugos apmokamos Ligonių kasų.
Pats gydymosi procesas įforminamas oficialiai. Žmogus gauna siuntimą iš šeimos gydytojo kreiptis į priklausomybės ligų specialistą, kuris parenka gydymą. Konsultacijos bei gydymo metodai detaliai aprašomi ir įvedami į elektronines sistemas.
Koduotojai šių žingsnių neatlieka, todėl žmogaus būklė nėra stebima, o kodavimo efektyvumas lieka mistinis.
Nepaisant to, kad dalis lietuvių renkasi būtent tokį gydymą, H. Jakavičius džiaugiasi, kad visuomenės požiūris į priklausomybes keičiasi. Anksčiau nuo alkoholio priklausomi žmonės bijojo pripažinti, kad turi problemų, ir baiminosi, jog atėję pas gydytoją savo ligos istorijoje ras nepageidautinų įrašų arba bus prievarta paguldyti į ligoninę.
Dabar apie priklausomybes vis drąsiau prabyla ne tik nevieši asmenys, bet ir žvaigždės. Kuo daugiau apie tai kalbama, tuo mažiau stigmų lieka. Žmonės įgauna daugiau drąsos kreiptis profesionalios pagalbos.
„Šiuo metu yra tiek daug patikimų priklausomybių gydymo būdų, kad iš esmės bet kuriam žmogui galima rasti jam tinkamiausią. Svarbiausia, kad būtų pasitikėjimas specialistais. žmogui reikia būti atviram, pripažinti savo problemą, kreiptis ir priimti siūlomą pagalbą“, – sako H. Jakavičius.
Kiek alkoholio suvartoja lietuviai?
Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojo trys iš keturių (77 proc.) 18–74 metų šalies gyventojų, parodė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2023 m. gegužę buvo vykdyta 18-74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa.
Jos duomenimis, per paskutines 30 dienų alkoholį vartojo 6 iš 10 tokio amžiaus gyventojų. Per paskutines 7 dienas alkoholį vartojo kas penktas gyventojas.
Kasdien alkoholį vartoja 1 proc. respondentų.
Lyginant su ankstesniais metais šiuo metodu vykdytų apklausų rezultatais, 2023 m. alkoholio vartojimas buvo nežymiai mažesnis
Šiemet mažiausiai alkoholio per paskutines 30 dienų vartojo 18-29 m. amžiaus jaunimas.
Alkoholį dažniau vartojo vyrai nei moterys: atitinkamai 7 iš 10 vyrų ir 4 iš 10 moterų. Taip pat daugiau alkoholio vartojo 30–49 metų gyventojai, didmiesčių gyventojai, respondentai su vidutinėmis (1001 – 1800 eurų) arba didžiausiomis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, darbininkai ir ūkininkai bei vadovai.
Negeria Vaska, jau ir mergu pulkelis sukiojasi aplink ji. Tik viena ryta nubunda nuo baisaus triuksmo, zvilgt per langa, chebra girti laksto, is buteliu geria, musasi. Vasia nesusivokdamas klausia kas nutiko. Kalvis mire!!!!!!!!!!
