Spaudos konferencijoje supažindinama su prestižiniame tarptautiniame recenzuojamame mokslo žurnale „Journal of Infection“ publikuoto Lietuvos mokslininkų tyrimo, kuriame analizuotas galimybių paso poveikis, rezultatais.
Juos mokslininkai pateiks Konstituciniam Teismui, šiuo metu nagrinėjančiam net 6 bylas dėl pandemijos ribojimų metu suvaržytų žmogaus teisių bei verslo laisvės.
Spaudos konferencijoje dalyvavo farmakologas Rimas Jankūnas, visuomenės sveikatos profesorė Migle Helmersen, duomenų analitikas Leonidas Sakalauskas.
„Šia publikacija reaguojame į prezidentui ir Vyriausybei teikusių patarimus ekspertų publikaciją, kuria jie bandė parodyti, kad galimybių pasas galėtų būti valdymo priemonė. Įsijungę į šią diskusiją pademonstruosime, jog Vyriausybei patarimus teikę ekspertai grindė savo prielaidas neegzistuojančiais duomenimis“, – spaudos konferencijoje dėstė R. Jankūnas.
Teigia, kad galimybių pasas galėjo prisidėti prie perteklinio mirtingumo
Galimybių paso laikotarpiu Lietuvoje buvo didžiausias perteklinis mirtingumas Baltijos regione, pažymėjo R. Jankūnas.
„Moksliškai neįrodyta, kad galimybių pasas padėjo išvengti mirčių Lietuvoje. Galimybių pasų naudą įrodantis matematinis vertinimas yra netinkamas. Kalbant apie būsimas pandemijas, tikrai neturime mokslinių duomenų, kurie galėtų sakyti, kad ten kažkas būtų naudingo“, – teigė R. Jankūnas.
Anot jo, galimybių pasas grindžiamas klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių apsikrėtimo COVID-19.
„Dar buvo kalbama apie apsaugą nuo mirties, tačiau COVID-19 vakcinų poveikis kitų žmonių apkrėtimui iš viso netirtas atliekant tuos klinikinius tyrimus, kuriais remiasi registracija. O poveikis mirties rizikai nebuvo šio tyrimo nei pagrindinis, nei antrinis tikslas. Nes jeigu būtų toks buvęs, būtų aiškiai pademonstruotas visiškas „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų neveiksmingumas“, – sako profesorius.
R. Jankūno teigimu, galimybių pasai galėjo prisidėti prie didelio perteklinio mirtingumo Lietuvoje pirmiausia dėl to, kad „dalis medicinos personalo paliko darbą, nesutikdami nei skiepytis, nei mokėti už testus“.
Anot jo, klaidinga teigti, kad galimybių pasas įvestas ir atšauktas pagal epidemiologinę situaciją šalyje.
„COVID-19 atvejų atšaukiant galimybių pasą buvo beveik 15 kartų daugiau negu jį įvedant. Sakysite, atvejai mažai ką reiškia. Be abejo, mažai ką reiškia, tačiau COVID-19 pacientų skaičius atšaukiant galimybių pasą buvo beveik 2 kartus didesnis nei įvedant. Mirčių nuo kovido paskutinę savaitę prieš atšaukiant galimybių pasą buvo maždaug pusantro karto daugiau negu prieš įvedant“, – aiškino R. Jankūnas.
Taikytas neteisingas modelis?
Matematinis modelis, kurį teikė galimybių paso strategai ir vertintojai, netinka vertinti ilgalaikėms prognozėmis, sako duomenų analitikas Leonidas Sakalauskas. Anot jo, taikytas matematinis modelis yra abstraktus teorinis, sukurtas dar praeito šimtmečio pabaigoje.
„Galimybių paso strategijos strategai rėmėsi publikacija, atspausdinta žurnale, kuris skirtas fizikams. Šitas modelis netinka galimybių paso strategijos efektyvumui vertinti dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, šitas strateginis modelis remiasi infekcijos plitimo prielaidomis, kurių jų taikymo iniciatoriai nepagrindė.
Tai yra prielaida, kad užsikrėtimų tempas nekinta laikui bėgant, kad jie yra praktiškai vienodi visiems populiacijos nariams. Taikant šitą modelį reikia žinoti daugelį nefiksuotų duomenų. Kai yra žinomi tik užregistruotų užsikrėtimų skaičiai, neatsižvelgta į testavimo klaidas“, – tvirtino L. Sakalauskas.
Visuomenės sveikatos profesorė Migle Helmersen spaudos konferencijoje teigė, kad nesėkmės, prognozuojant epidemijas, yra sena problema.
„Tiesa sakant, stebina tai, kad epidemijų prognozavimas iki šio laiko išlaiko didelį sprendimų priėmėjų patiklumą, neatsižvelgiant į abejotinus rezultatus. Pavyzdžiui, kiaulių gripo modeliavimas savo laiku prognozavo nuo 3 iki 65 tūkstančių mirčių Jungtinėje Karalystėje. Galiausiai buvo dokumentuota 329 mirtys.
<…> Kai kuriais atvejais klaidingos prognozės netgi galėjo būti naudingos visuomenės sveikatos atžvilgiu. Pažiūrėkime iš teigiamos pusės. Pavyzdžiui, neteisinga pasaulio pabaigos prognozė gali paskatinti žmones laikytis geresnės asmeninės higienos. Tai nėra blogai. Bet tikrosios problemos iškyla, kai visuomenės ir valstybių lyderiai pernelyg rimtai žiūri į klaidingas prognozes“, – tvirtino ji.
Apibendrindama spaudos konferenciją Seimo narė A. Širinskienė tvirtino, kad tyrimas parodo, kad nėra jokių objektyvių mokslinių duomenų, kurie leistų sakyti, kad galimybių pasai padėjo išvengti mirčių Lietuvoje: „Priešingai, tą laikotarpį matėme didesnį perteklinį mirtingumą“.
„Grįžtant prie KT ir tų 6 bylų, kurios yra nagrinėjamos, reikia pripažinti, kad tyrimas yra reikšmingas tų bylų atveju, nes kiekvienu atveju, kada yra nagrinėjamas žmogaus teisių suvaržymas, yra vertinamas to suvaržymo teisėtumas, yra vertinamas to suvaržymo būtinumas demokratinėje visuomenėje ir to suvaržymo proporcingumas“, – kalbėjo ji.
