Saulius Skvernelis paklaustas, ar yra nuslėpęs mokesčių, sakė, kad paskutinius keliolika metų – tikrai ne. „Buvo tokia situacija, mes neslėpkime, prieš dešimtmetį ir daugiau, tada tikrai praktiškai tam pačiam statybų versle viena iš pusių diktuodavo, kokiais būdais jie nori gauti atsiskaitymą ir tada buvo statybų pikas“, - sakė ministras pirmininkas.
„Šešėlis yra tam tikras kultūrinis reiškinys - kai buvome okupuoti ir iš anos valstybės kažką nugvelbti buvo įprastas reiškinys. Dabar gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet tam tikri įpročiai iš inercijos yra likę. Svarbiausia - neperduoti šių įpročių iš kartos į kartą. Ateitis priklauso tik sąžiningam verslui. Tas verslas, kuris drąsus ir stiprus tik lindėdamas krūmuose už šešėlio, tas verslas yra nevykėlis, jis bijo sąžiningai konkuruoti su skaidriu verslui. Čia panašu, kaip girtas kelių gaidelis - jam linksma, bet jis nesuvokia, kokią žalą jis daro valstybei, žmonėms, kurie pas tokį verslininką dirba“, - pirmadienį spaudos konferencijoje, skirtoje pilietinės iniciatyvos kovai prieš šešėlinę ekonomiką pradžiai, kalbėjo V.Šapoka.
„Vogti iš valstybės yra tas pats, kaip vogti iš mamos kišenės“, - pridūrė finansų ministras.
Premjeras teigia, kad žmonių švietimas yra labai svarbu, norint sumažinti šešėlį šalyje. „Pasekmės yra tos, kad mes tiesiog prarandame galimybę suteikti tiek geresnes paslaugas, tiek darželių naujų pastatyti, mokyklas renovuoti, galiausiai, tam tikras darbo vietas kurti. Manau, kad švietimas yra labai svarbus, bet ne vienintelė priemonė“, - sakė S.Skvernelis.
Anot ministro pirmininko, per pusę sumažinus to, kas šiandien yra neapskaitoma, jau būtų geras kelias tikslo link.
Anot finansų ministro, ateityje šešėlinės ekonomikos mastą turėtų mažinti rudenį planuojama organizuoti čekių loterija, supaprastinti mokesčiai smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat planuojamos diegti informacinių technologijų priemonės.
Finansų ministro teigimu, Vyriausybė iki savo kadencijos pabaigos iš šešėlio ketina „ištraukti“ 800 mln. eurų, vien per šiuos metus - 170 mln. eurų. Anot jo, šias lėšas būtų galima skirti kovai su skurdu bei nelygybės mažinimui.
„Įvairiais skaičiavimais, šešėlis Lietuvoje sudaro apie 15-20 proc. BVP. Šešėlis yra didžiulis šaltinis valstybei, kur galima turėti daugiau lėšų finansuoti valstybės viešąsias paslaugas ir investicijas. Vis dėlto, požiūris į mokesčių nemokėjimą ir vokelius vis dar yra toleruotinas“, - spaudos konferencijoje kalbėjo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė ir asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Saulius Skvernelis įvardija kelias prioritetines sritis. „Dalis nelegalaus darbo, kai mokamas minimalus atlyginimas, o visa kita vadinamajame „vokelyje“, taip pat yra problema su akcizais apmokestinamomis prekėmis, naftos produktų sektorių reikėtų išskirti, tabaką, įvairios formos, vykdant ūkinę-komercinę veiklą“, - teigė premjeras.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad šešėlį sveikatos priežiūroje norėtų sumažinti iki dešimtadalio dar per šią kadenciją. „Pirmą žingsnį jau žengėm, tai yra atlyginimų klausimas, nes medikai turi oriai dirbti tam, kad mes galėtume tuos reikalavimus kelti. Taip pat pacientų švietimas, nes atsakingos yra abi pusės“, - sakė ministras.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sakė, kad jo kuruojamoje srityje dedamos didelės pastangos susitvarkymo link. „Vertiname viešuosius pirkimus, praeitą savaitę nušalinome keletą pareigūnų nuo darbo dėl piktnaudžiavimo tarnyba, taip pat yra parengta problema dėl kovos su šešėliu“, - sakė E.Misiūnas.
„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius teigė, kad siekiant kovoti su šešėline ekonomika įstaiga pirmadienį pradėjo siųsti vyšninės spalvos vokelius, kuriuose bus informacija gyventojams apie jų sukauptą darbo stažą ir būsimą pensiją. Šia iniciatyva „Sodra“ siekia atkreipti dėmesį, jog oficialiai gaudami mažesnį nei minimalų atlyginimą, gyventojai nesukaupia privalomojo darbo stažo, reikalingo pensijai gauti.
„Šiandien turime apie 25 proc. visų pensininkų, kurie išeina į pensiją neturėdami privalomojo 30 metų darbo stažo. Jie dirbdavo už mažesnį nei minimalų atlyginimą ir matome, kad dalis žmonių arba to nežino, kiti yra patys tuo suinteresuoti arba dalis verslo yra suinteresuotas piktnaudžiauti. Kovo mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apie 160 tūkst. žmonių, kurie neuždirba oficialaus minimalaus atlyginimo“, - spaudos konferencijoje kalbėjo M.Sinkevičius.
Lietuvoje pirmadienį prasidėjo pilietinė akcija, skirta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą valstybei ir gyventojams. Savaitę truksianti akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ vyks daugiau nei 80-yje Lietuvos miestų ir miestelių, jos metu organizacijų vadovai ir atstovai kviečiami išeiti į gatves susitikti su gyventojais pasikalbėti, kaip kiekvienas pilietis gali prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.
Šešėlinė ekonomika, įvairių ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali sudaryti nuo 15 proc. iki ketvirtadalio BVP.
