Uodai, mašalai, sparvos, vapsvos – vieni iš dažniausių įkyrių kraujasiurbių, su kuriais tenka susidurti leidžiant laiką gamtoje.
Nors šis sezonas dėl vasaros pradžioje vyravusių sausų orų nėra gausus krajausiurbiais vabzdžiais, gamtos yrimų centro entomologė dr. Rasa Bernotienė įspėjo, kad ateityje galima susidurti su kitokia situacija.
„Klimatui šylant tokių kraujasiurbių kiekis didės. Šylant klimatui turime ilgesnį šiltąjį periodą, trumpesnes žiemas, vadinasi, kraujasiurbiai pas mus bus ilgiau. Kitas dalykas, yra jų rūšys, kurių Lietuvoje neturime, bet kurios iš Pietų plinta į Šiaurę.
Taigi turėsime daugiau rūšių. Ir negeras dalykas, kad kraujasiurbiai platina tam tikrus parazitus, patogenus, taigi jie irgi kartu plinta į Šiaurę. Taigi plintant ligoms susidursime su naujomis grėsmėmis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ įspėjo specialistė.
Kodėl vienus uodai puola labiau?
Entomologė pasakojo, kad uodų gausumas aplinkoje priklauso nuo to, kiek šalia yra pelkių, balų ir panašių telkinių, kur gali jie vystytis. Taip pat patys žmonės laiko vandeniu pripildytas talpyklas šalia namų daržų laistymui ir kitoms reikmėms, o ten uodai irgi labai gerai veisiasi.
„Invazinės uodų rūšys, manoma, į Europą atkeliavo su vazoniniais augalais, kur lėkštutėse kartais būna vandens. Taigi stovinčio vandens talpos yra pagrindinės veisimosi vietos. Be abejo, uodai ir atskrenda – vienos rūšys gali skristi labai netoli – iki pusė kilometrų, o kitų rūšių uodai gali atskristi iš už 5 kilometrų esančios pelkės“, – pasakojo R. Bernotienė.
Paklausta, kodėl, atrodo, vienus žmones uodai kanda labiau uodus ir ar tam galėtų turėti įtakos kraujo grupė, pašnekovė pastarąją hipotezę atmetė.
„Klimatui šylant tokių kraujasiurbių kiekis didės. Šylant klimatui turime ilgesnį šiltąjį periodą, trumpesnes žiemas, vadinasi, kraujasiurbiai pas mus bus ilgiau. Kitas dalykas, yra jų rūšys, kurių Lietuvoje neturime, bet kurios iš Pietų plinta į Šiaurę.“
„Kaip kažkas yra protingai pasakęs, jei kraujo grupė tai lemtų, tai uodas pirmiausia įkąstų, paragautų, o tada jau spręstų. Nėra tokių tyrimų duomenų, kad kraujo grupė galėtų kažką lemti. Bet galbūt lemia mūsų medžiagų apykaita: vieni išskiria daugiau anglies dvideginio, kiti mažiau, vieni daugiau šilumos, kiti mažiau.
Uodai yra nepaprastai jautrūs. Ar patikėsite, kad kai uodas atsitupia ir tarsi bando straubliuku, kur jam geriau įdurti, jis ieško, kur po oda yra kapiliaras ir jaučia 0,2 laipsnių Celsijaus svyravimo skirtumus. Nors tai yra vos laipsnio dalys, uodai tai jaučia. Be anglies dvideginio ir šilumos dar uodus traukia tam tikros cheminės medžiagos, kurios yra mūsų prakaite. Tad labiau suprakaitavę žmonės dažniausiai labiau traukia uodus“, – vardijo R. Bernotienė.
Kaip saugotis įkyrių kraujasiurbių?
Patardama, ką daryti, kad kraujasiurbiai nesiveistų ir kaip nuo jų apsisaugoti, entomologė turėjo kelis pagrindinius patarimus:
„Jei einame į tas teritorijas, kuriose, tikėtina, kraujasiurbių bus daugiau, tai yra drėgni miškai, tinkamai apsirenkime, pasiimkite repelentus, juos naudokime pagal instrukciją.
Jei turim sodybą, kažkokį lauką, daržą, stenkimės nelaikyti atvirtų vandens talpyklų. Jei reikia laikyti vandenį, statinę paprasčiausiai reikia uždengi, tada jame tikrai nesiveis uodai, nes niekas negalės padėti kiaušinėlių“, – vardijo R. Bernotienė.
„Ar patikėsite, kad kai uodas atsitupia ir tarsi bando straubliuku, kur jam geriau įdurti, jis ieško, kur po oda yra kapiliaras ir jaučia 0,2 laipsnių Celcijaus svyravimo skirtumus. Nors tai yra vos laipsnio dalys, uodai tai jaučia.“
Paklausta, ar gali padėti įkyrius kraujasiurbius atbaidyti namų gamybos priemonės, eteriniai aliejai, pašnekovė to neatmetė:
„Kadangi kai kurios priemonės netaikytinos kūdikiams ir labai mažiems vaikams, eteriniai aliejai, kurie atbaido uodus, irgi yra naudotini. Tai mažiausiai kažkokio šalutinio poveikio turinčios medžiagos.
Aišku, jų poveikis trumpesnis, jos gal neapsaugo 100 proc., bet kad yra tam tikrų augalų išskiriamų medžiagų, atbaidančių uodus, tai tikrai tiesa. Čia galima paminėti citrinžolės aliejų, taip pat pušies ekstraktą, čiobrelių, bazilikų, net pelargonijų ekstraktas šiek tiek atbaido uodus.“
Ne tik uodžia, bet ir mato
Saugantis nuo tokių įkyrių vabzdžių kaip sparvos specialistė patarė naudoti cheminius repelentus ir visų pirma pasirinkti tinkamą aprangą.
„Daugelis kraujasiurbių vamzdžių mėgsta tamsiai apsirengusius žmones, tamsios spalvos gyvulius. Jei apsirengsime gėlėtai, šviesiai, truputį labiau apsisaugosime. Nes sparvos ir upiniai mašalai remiasi ne tik cheminiais pojūčiais, bet ir rega. Taip pat sparvos labiau puola labiau suprakaitavusius žmones. Sparvos vėlgi veisiasi drėgnose vietose, upių pakrantėse“, – aiškino R. Bernotienė.
Sparvų įkandimai yra skausmingesni nei uodų, bet dar pavojingesni šiuo atžvilgiu yra upiniai mašalai.
„Kąsdamas kiekvienas vabzdys išleidžia šiek tiek savo sielių, kad kraujas būtų skystesnis, uodai – kad ne taip skaudėtų. Upinių mašalų seilės yra pačios nuodingiausios ir toksiškiausios. Labai sukąstas žmogus teoriškai gali net mirti, bet realiame gyvenime dėl to kreipiamės į medikus. Bet karvių kritimų nuo upinių mašalų įkandimo atvejų yra ne vienas“, – pastebėjo ji.
Entomologė pasakojo, kad upiniai mašalai Lietuvoje yra naikinami, bet tik Druskininkų apylinkėse, Nemune, Pietų Lietuvoje. Kitur upiniai mašalai nenaikinami, bet jų ir gausumas nėra toks didelis kaip Dzūkijoje.
Apsauga nuo upinių mašalų būtų tokia pati – tinkama apranga ir repelentai. Pasak pašnekovės, dar svarbu žinoti, kad patekę į patalpas mašalai praranda orientaciją ir nustoja ieškoti aukos.
„Tad jei yra labai daug upinių mašalų, karves varome į tvartus, žmonės eina į namus. Naktį jie nekanda, tada galima eiti pasivaikščioti, ganyti gyvulius“, – patarė R. Bernotienė.
Pasiteiravus, kas geriausiai be specialių vaistinės parduodamų priemonių padėtų numalšinti niežulį po kraujasiurbių įkandimo, entomologė ragino laikytis kantrybės:
„Vienas pagrindinių dalykų sukandus kraujasiurbiams – geležinė kantrybė. Pati esu išbandžiusi, kad jei bent 10 minučių iškentėsi nesikasęs, didžiąja dalimi neliks nė jokio įkandimo ženklo. O jei pradedama kasytis, tuo labiau niežti ir sunku kontroliuoti procesą. Taip pat padeda šaltis – galima ledukų ar vandens butelį pridėti.“
